Apie:
Dėl kunigo, poeto Antano Strazdo (lenkiškai – pasirašinėjo – Antoni Drozdowski, liaudiškai vadinamas Strazdeliu) gimimo vietos ir laiko vis dar ginčijamasi. Pats poetas apie savo gimimo vietą rašo taip: „Esmu tikras Žiamaytis isz moczias ir isz tiewa. Dewines deszitiesi metos kaip esmu isz tos wietos Lietuwon isz Žiamaycziu“ atvykęs“. L. Jucevičius 1841 m. rašė: „Strazdas gimęs Telšių paviete, taigi Žemaičiuose. Žemaičiuose jis tikrai yra baigęs Varnių seminariją ir lankęs Kražių mokyklą, vis tai prieš 1790 m., bet nebebūdamas jau vaikas. [...]Dėl to tenka manyti, kad poeto tėvai Jonas ir Sofija Strazdai bus gavę persikelti iš Žemaičių į rytų pusę dar su nekrikštytu Antanu.“ Šią versiją patvirtina tai, kad A. Strazdo tarmei nėra būdingas žemaičiavimas. (Aleksandrynas II t., 252 p.). Vaclovas Biržiška Strazdo gimimo data laiko 1756 m., vieta – Žemaitiją.
A. Strazdo tėvai buvo baudžiauninkai. Antanėlis turėjo už save jaunesnę seserį Marijoną. Vaikystėje jis ganė gyvulius, paaugęs padėjo tėvams ūkyje. Paauglio amžiuje buvo paimtas į Kriaunių dvarą, kur kažkiek prasilavino. Neaišku kaip pateko, bet žinoma, kad mokėsi Ilukštos Jėzuitų mokykloje. Pats poetas sakosi mokęsis „Kuršo (Kurliandijos) kunigaikštystėje“. Kun. Katelė nurodo, kad A. Strazdas iš pradžių mokęsis Kurše (dvasinė Kroslavo seminarija), o vėliau persikėlęs į Varnių dvasininkų mokyklą. Pats poetas sakosi mokęsis tik Varniuose ir baigęs seminariją 1790 m. Į kunigus A. Strazdą įšventino Žemaičių vyskupas Steponas Giedraitis. Vėliau savo rašiniuose poetas tvirtino, kad mokantis jam daug padėjo G. Giedraičio „dosni ranka“.
L. Jucevičiaus tvirtinimu, baigęs mokslus kunigas A. Strazdas keletą metų kunigavo Žemaitijoje, o po to, ieškodamas laimės, persikėlė į Vilniaus vyskupystę. Tą faktą patvirtina ir pats kunigas A. Strazdas savo Eksplikacijoje, rašytoje 1819 m.
A. Strazdo kunigavimą, 1938 m. išleistoje knygoje „Antanas Strazdas“, J. Petrulis apibūdina taip: „Dėl savo neramaus, stataus būdo, dėl mėgimo ponams ir sulenkėjusiems dvasininkams viską į akis sakyti, dėl visokių jiems krėstų juokų, „dėl vienos visuomenės dalies kiršinimo prieš kitą“, vadinasi, dėl baudžiauninkų prieš ponus užstojimo, dėl neabejojamo lietuviškumo, dėl savotiško kunigo pareigų ėjimo, apskritai dėl „kunigų luomo žeminimo“ – jis, kaip tas amžinas žydas, turėjo kilnotis iš parapijos į parapiją, iš filijos į filiją.“ (15 p.). Žinomos poeto kunigavimo vietos: 1798 m. Viešintai ir Anykščiai, 1799 – 1801 m. – Kupiškis (bažnyčios vikaras), 1801 m. – Skapiškis, 1802 – 1803 m. – Šimonys, 1804 –1806 m. – Karsakiškis (kapelionu). Dažnai buvodavo Subačiuje, Vabalninke, kitose parapijose. 1811 m. kunigavo nedidelėje Dilių filijoje, kuri priklausė Vabalninko parapijai. Čia išbuvo iki 1812 m. 1814 m. gyventa Šimonyse, 1816 m. – Kamajuose, 1819 – 1820 m. gyveno mažame Inkliuzų kaime (Šimonys). Čia jis nuomojo nederlingos žemės sklypą, už kurį mokėdavo 19 rusiškų rublių. Laisvalaikiu labai mėgo skaityti.
1826 m. A. Strazdas vėl grįžo į Kamajus. Iš pradžių buvo įsikūręs klebonijoje, vėliau perkeltas į namelius Strazdelio gatvėje. Gyveno vargingai, net malkas pats iš miško ant kupros nešdavosi. Mėgo pabūti gamtos prieglobstyje, tad nueidavo ir sėdėdavo ant Cyžų kalno akmens. Vėliau Strazdeliui atminti ten pastatytas akmeninis kryžius.
1828 m. kunigas A. strazdas dar minimas kunigų sąrašuose, o 1830 m. jo pavardės nebeliko. Kai kurie biografai pažymi, kad celibato laikymosi požiūriu A. Strazdas gyvenęs nekunigiškai.
„Aleksandryno“ II tome taip aprašomi kun. Strazdelio paskutiniai gyvenimo metai: „Kun. Stanevičius Strazdo namelyje rado didžiausią vargą, bet patį Strazdelį linksmai pasakojantį, kad greitai pasirodysiąs jo spausdintas veikalas („dainos“). Nei vargas jo neapleido, nei išvengė naujų tardymų dėl savo naminio ir šeimyninio gyvenimo (su „rekrutka“ – į rekrūtus išvaryto vyro likusia žmona, su savo sūnumi Pranciškum, apie 20 metų, ir kitu, dar mažu, sūneliu), neramaus būdo, apsileidimo bažnytinėse pareigose, susirėmimų su kaimynais ir kt.“ (254 p.). Vyskupo įsakymu 1828 m. liepos 10 d. iš Kamajų Strazdelis pristatytas į Pažaislio vienuolyną (atlikti bausmės) atgailauti. Po kiek laiko iš ten pabėgo, grįžo į Kamajus, bet buvo atimta teisė laikyti mišias, klausyti išpažinčių. 1830 m. bažnyčios tėvai jį egzaminavo ir vėl sugražino kunigavimo teises. Pas save jį tada priėmė Antazavės klebonas. Netrukus iš ten persikraustė į Kamajus, po to pas Panemunėlio kleboną, kur sunkiai susirgo. 1832 m. Strazdelis vargsta Pelyšių kaime. 1833 m. kreiptasi į Palėvenės vienuolyną, bet jis kunigo Strazdelio nesutiko priimti. Kovo 18 d sergantį Strazdelį pas save sulaikė Svėdasų klebonas, nors jis tam ir priešinosi. Kiek pabuvęs Svėdasuose iškeliavo į Kamajus, kur tų pačių metų balandžio 11 d. mirė ir 13 d. palaidojo parapijos kapinėse. Tikriau – nešventintoje jų pusėje, kur buvo laidojami pakaruokliai. Tik vėliau, pareikalavus vyskupui tos kapinės taip pat buvo pašventintos, pastatytas antkapis, ant kurio užrašyta: „Autor piešni Pulkim ant keliu ks. A. Drozdowski. Umer w 1833 r.“
Kunigas A. Strazdas buvo religingas. Tai rodo jo kūryba. Jo mirties metrikoje parašyta: „Mirė emeritas kunigas Antoni Drozdowski, aprūpintas šv. sakramentais“, vadinasi, palaidojus nešventintose kapinėse, netrukus teko jas pašventinti. Poetas palaidotas garbingoje vietoje – pačiame naujųjų Kamajų kapinių viduryje. Pagal čionykštę tradiciją – kunigas ir poetas turėjo būti palaidotas šventoriuje. Belieka manyti, kad jis pats prašėsi palaidojamas greta vargšų mužikėlių, su kuriais vargą vargo, kuriems dainas dainavo, giesmes giedojo.
Poetas Antanas Strazdas rašė liaudiškai, neraštingiems tų laikų žmonėms. Jo kūryboje yra eilių apdainuojančių baudžiauninkų vargus ir sunkų pragyvenimą, meilės jausmus ir šeimyninius santykius, gamtos grožį. Jo eilėms nesvetimos ir humoro bei satyros apraiškos. Didelį pluoštą eilių sudaro giesmės. Viena iš jų – Pulkim ant kelių, prieš mišias Lietuvos bažnyčiose tebegiedama ir šiandien. Tebedainuojamos ir A. Strazdelio dainos.
Bibliografija:
Pasaulinės ir dvasinės giesmės. - Kaunas : Spaudos fondas, 1938. - 247 p.
Raštai. - Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. - 145 p
Parinktieji raštai mokyklai. - Kaunas : Spaudos fondas, 1938. - 192 p.
Senelis ganė aveles. - Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955. - 16 p.
Nuorodos:
http://anthology.lms.lt/texts/15/autor.html
