Rusų rašytojas, Rusijos Pen – klubo pirmininkas. Gimė 1937 m. gegužės mėn. 27 d. Leningrade architekto šeimoje. Turi jaunesnius – seserį Aną ir brolius Joną bei Jurgį. Tebesant vaiku teko pergyventi 1941 – 1942 m. Leningrado apsuptį. Po to pasitraukė į Uralo sritį, vėliau į Taškentą. Čia būsimas rašytojas pradėjo savo keliones, kurios nesibaigia ir šiandien. Būdamas mokiniu žavėjosi alpinizmu. 1957 m. įstojo į Leningrado kalnų institutą. Rašo nuo studijų metų. Dalyvavo instituto literatų veikloje. 1957 m. institutinį leidinį, kuriame buvo ir A. Bitovo kūrinių, dėl įvykių Vengrijoje teko instituto kieme sudeginti. Autorius buvo pašalintas iš instituto ir su statybos batalionu išsiųstas tarnybai į Šiaurę. 1958 m. jam pasisekė sugrįžti į institutą ir 1962 m. jį užbaigti. Pradėjo rašyti prozos kūrinius. 1960 m. almanache „Molodoi Leningrad“ buvo atspausdinta A. Bitovo apsakymai, kurie vėliau įėjo į rinkinį „Didelis gaublys“ (Большой шар, 1963). Nuo to laiko jis pasidarė profesionaliu rašytoju, sovietinės rašytojų sąjungos nariu. 1965 – 1967 m. Maskvos valstybiniame kine mokėsi kino scenaristo amato. 1973 – 1974 m. Pasaulinės literatūros institute ruošė disertaciją, kurią parašęs ginti atsisakė. Nuo 1967 m. intensyvus darbas rašant knygas. Viena po kitos išleidžiamos „Vasarnaminė vietovė“ (Дачная местность, 1967), „Vaistinė sala“ (Аптекарский остров, 1968), „Armėnijos pamokos“ (Уроки Армении, 1969), „Gyvenimo būdas“ (Образ жизни, 1972), „Žmogaus dienos“ (Дни человека, 1976), „Septynios kelionės“ (Дни человека, 1976). 1978 m. JAV buvo išleistas A. Bitovo romanas „Puškino namas“ (Пушкинский дом). Po to visus metus (iki Gorbačiovo „perestroikos“) rašytojo kūrinių niekas nebespausdino. Po 1986 m. vėl spausdinamos A. Bitovo knygos: „Gruziniškas albumas“, (Грузинский альбом, 1986), „Žmogus peizaže“ ir „Skirsniai iš romano“ (Человек в пейзаже, Статьи из романа, 1986) ir kiti. A. Bitovas 1997 m. išleido du eilėraščių rinkinius „Medis“ ir „Ketvirtadienį po lietaus“ (Дерево, В четверг после дождя). Nuo 1986 m. daugely pasaulio šalių skaito paskaitas (3 JAV universitetuose apie rusų literatūrą), dalyvauja pasaulinėse konferencijose. Dalyvauja statant filmus ir net vaidina juose (“Ketvirtadienį ir daugiau niekada“ (В четверг и больше никогда, 1979), „Mažasis bėglys“ (Маленький беглец, 1967). Už romaną „Nuskrendantis Monachovas“ (Улетающий Монахов) 1992 m. vokiečiai suteikė Puškino premiją. Už savo kūrinius premijų yra gavęs ir kitose valstybėse bei savo tėvynėje Rusijoje.
Gyvena ir kuria rašytojas Maskvoje ir Sankt – Peterburge.
Šio autoriaus kūrinių į lietuvių kalbą neišversta
