Apie:
Rusų rašytojas. Gimė Džambule (Kazachstanas) 1925 m. liepos mėn. 18 d. darbininko šeimoje. Baigęs septynmetę įstojo į technikumą. Prasidėjus karui įstojo į Charkovo artileristų mokyklą. Baigus mokyklą buvo suteiktas jaunesnio leitenanto laipsnis ir iš karto pateko į Kursko miesto apylinkes, kur buvo ruošiamasi didžiosioms 1943 m. vasaros kautynėms. Jis buvo betarpiškas to mūšio dalyvis. Pargyventus tos vasaros įvykius A. Ananjevas aprašė romane „Tankai eina rombu“ (Танки идут ромбом, 1963). Po karo baigė Kazachijos universiteto filosofijos fakultetą. Būdamas studentu kūrė eiles ir prozą. Nuo 1958 m. tampa rašytoju – profesionalu, paskelbė ciklą prozos kūrinių „Vernenskio apsakymai“ (Верненские рассказы), apysakas: „Mažas salonas“ (Малый заслон, 1959), „Jėzaus šešėlis“ (Тень Иисуса, 1961), „Malūnininkai“ (Жерновцы, 1962), „Vienuolio Grigorijaus koziriai“ (Козыри монаха Григория, 1964). 1960 m. persikėlė gyventi į Maskvą. Karo metų prisiminimais grįsti romanai: „Ežia“ (Межа, 1969), „Meilės varstai“ (Версты любви, 1971), „Metai be karo“ (Годы без войны, 1979).
Pastaraisiais metais pasirodė autoriaus kūriniai, kuriuose gvildenamos Rusijos istorijos problemos. Tai „Priesakų lentos ir varpai“ (Скрижали и колокола, 1990), „Nemirtingos valdžios vaizdai“ (Лики бессмертной власти, 1993), „Riurikų pašaukimas arba Tūkstantmetė Rusijos mįslė“ (Призвание Рюриковичей, или Тысячелетняя загадка России, 1996). Nuo 1973 m. dirbo žurnalo „Oktiabr“ (Spalis) redaktoriumi.
Ananjevas Anatolijus Andrejevičius gyvena ir dirba Maskvoje.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą
Ežia. - Vilnius, 1974. - 359 p.
Vienuolio Grigorijaus koziriai. - Vilnius, 1967. - 169 p.
