Apie:
Vokiečių rašytoja, socialistinio realizmo metodo propaguotoja ir naudotoja. A. Zegers (tikroji pavardė – Neti Radvani) gimė Mainco mieste 1900 m. lapkričio 19 d. antikvaro šeimoje. Mokėsi Mainco mokykloje. Vėliau Heidelbergo universitete studijavo meno istoriją. Universitetą baigė 1924 m. apgynusi disertaciją („Žydai ir žydiškumas Rembranto kūriniuose“). Labai domėjosi Vokietijos politiniais įvykiais. 1928 m. įstojo į Vokietijos komunistų partiją. Tais pačiais metais pasirodė knygų lentynose pirmoji jos apysaka „Žvejų sukilimas“, o 1932 m. romanas „Bendrakeleiviai“, kur parodoma kaip komunistai ruošiasi užgrobti valdžią. 1933 m A. Zegers priversta bėgtis iš Vokietijos. Išvyko į Paryžių, o vėliau – 1940 m. į Meksiką. Užsienyje su kitais emigrantais įsteigė „Naują vokišką laikraštį“, kuris buvo leidžiamas Prahoje. A. Zegers rašė šiam laikraščiui ir ragino vokiečius priešintis Hitlerio režimui. 1935 m. Paryžiaus kongrese, kuris nagrinėjo kultūros klausimus, A. Zegers iš tribūnos ragino sukilti vokiečius ir kitų tautų žmones prieš hitlerinį režimą. 1937 m. A. Zegers vyko į apsuptą Madridą, kur buvo suruoštas antras pasaulinis rašytojų kongresas.
1942 m. pasirodė naujas A. Zegers romanas „Septintas kryžius“, kuriame aprašoma, kaip komunistas pabėga iš mirties lagerio. Rašytoja labai pergyveno dėl Europos žydų naikinimo.1943 m. mirties konclagery žuvo jos motina. 1944 m išėjo jos apsakymų rinkinys „Paštas į užmūrytą šalį“, kur vaizduojamos žydų nelaimės Hitlerio pavergtose šalyse.
1947 m. A. Zegers grįžo į Vokietiją ir apsigyveno rytų Berlyne. Romane – epopėjoje „Mirusieji lieka jauni“ (1949) bei romanuose „Sprendimas“ (1959), „Pasitikėjimas“ (1968) A. Zegers nagrinėja tolesnio vokiečių gyvenimo problemas, kurios, nuvirtus Berlyno sienai, neteko savo prasmės. Apysakoje „Žmogus ir jo vardas“ piešiamas nacisto persikūnijimas į socialistinės Vokietijos pilietį. Už savo sovietinio tipo trafaretinę ir nepatrauklią kūrybą A. Zegers susilaukė apdovanojimų iš ulbrichtinės Vokietijos ir sovietinės Rusijos diktatūrų vadovų.
Zegers Ana mirė 1983 m. birželio mėn. 1 d.
Kūrybos bruožai:
A. Zegers kūryba yra sunkiai skaitoma ir iškreiptai, tendencingai vaizduoja tikrovę. Veltui čia ieškotume nesusovietinto žmogaus gyvenimo natūralių bruožų. Jie visi karikatūriškai tendencingai iškreipti kaip ir pats sovietinis socializmas, kuris visur, kur ėmėsi „kūrybos“ veiksmų, pagimdė niekam nereikalingus konglomeratus, įkūnijo viduramžišką atsilikimą ir savo piliečių visokeriopą nežabotą prievartavimą.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą
Mirusieji lieka jauni. / romanas-epopėja - Vilnius, 1951. - 608 p.
Nendrelė. / novelė. - Vilnius : Versmė, 1990.
