Sulaukęs 86 metų, per Kalėdas Los Andžele mirė veiklus egzodo kultūrininkas, rašytojas, žurnalistas, kino scenaristas, kartografas, atkaklus Lietuvos laisvės rūpintojas Algirdas Gustaitis. Jis gimė spalio 29 dieną 1916 m. Pečerske, Mogiliovo srityje, Baltarusijoje, karo pabėgėlių šeimoje. 1918 m. su tėvais grįžo Lietuvon, Suvalkijon. Būsimasis rašytojas augo Kumečių dvare, „kur buvo malonių apylinkių“, atsispindėjusių jo kūryboje.
Gimnaziją baigė Kaune. Studijuodamas Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, žengė priešakinėse studentų literatūrinio ir korporacinio gyvenimo gretose, liko ištikimas savo literatūrinei plunksnai. Dirbdamas Vilniaus universiteto bibliotekoje įsigijo istoriografinių ir kartografinių žinių, kuriomis vėliau pasinaudojo rengdamas Lietuvos žemėlapį (1982), rašydamas paaiškinimus istoriniams žemėliapiams, kad parodytų tikrąsias Lietuvos žemes. Anksti pradėjo bendradarbiauti spaudoje, reikštis grožiniais kūriniais.
Jam ypač rūpėjo lietuvybės reikalai atgautame Vilniaus krašte. Nuo 1941 metų vadovavo Vilniaus ekskursijų biurui, rengė ekskursijų vadovus, net ir nuošaliose vietose steigė lietuviškas įstaigas. Dirbdamas kultūros valdininko - Vilniaus kultūros skyriaus vedėjo darbą, jis visur ir visais būdais gaivino lietuvybę, net subūrė miesto gaisrininkų dainų ir šokių ansamblį.
1944-aisiais pasitraukė iš Lietuvos, gelbėdamasis nuo bolševizmo pavojaus. Kelias buvo panašus kaip daugelio lietuvių išeivių: Vokietija, paskui JAV (Čikaga, Los Andželas). Atsidūręs Hanau lietuvių stovykloje Vokietijoje, įsitraukė į kultūrinę veiklą, studijavo vokiečių literatūrą J.W. Goethe`s universitete Frankfurte prie Maino.
1947 metais Algirdas Gustaitis persikėlė į Filadelfiją, varė plačią lietuvybės darbo vagą Amerikoje. Čikagoje redagavo „Laisvosios Lietuvos“ laikraščio kultūros skyrių, aktyviai veikė šaulių, skautų organizacijose. Įsikūręs Los Andžele dirbo spaustuvės korektoriumi, įsteigė Dailiųjų menų klubą, su kitais - sporto klubą „Banga“. Jo iniciatyva dvi Los Andželo gatvės pavadintos Lietuvos vardu (Lithuania Drive, Lithuania Place). Darbščiąja savo plunksna rašė tekstus animaciniams ir dokumentiniams filmams („Lietuva - Europos nugalėtoja“, 1959, „Profesorius dailininkas Adomas Varnas“, 1960), „Kova su gaidžiu“, 1959, „Užpuola bitės“, 1961). Priklausė Amerikos kinematografijos, Holivudo, Užsienio spaudos asociacijoms ir čia taip pat aiškino Lietuvos bylą.
Visi pažinojusieji mena A. Gustaičio energingumą, darbštumą, plačius kultūrinius interesus, domėjimąsi gamta, geografija, ypač istorija. Be to, buvo aktyvus Holivude įkurtos užsieniečių korespondentų asociacijos narys: daug rašė lietuvių spaudoje reklamuodamas naujus filmus.
Išleido kelias kelionių įspūdžių knygas, nemaža istorinių dokumentinių apybraižų bei brošiūrų apie Lietuvą anglų, ispanų ir kitomis kalbomis, seriją knygų vaikams. Parašė radijo pjesių, scenarijų filmams, paskelbė daug publicistinių straipsnių bei recenzijų. A.Gustaičio publicistikoje, biografinėse apybraižose, grožinėse knygose gausu vaizdų ir minčių apie skaudžią Lietuvos lemtį (Tarp Šveicarijos ir Danijos, 1946), Kelionės nežinomuose kraštuose, 1985, Karibų jūroje, 1994, Tobago salos paslaptis, 1995). Jo politinė publicistika (Tikroji Lietuva, 1983, Karas braukia kruviną ašarą, 1990, Potsdamas ir Lietuva dega, 1992, biografinė apybraiža Simas Kudirka Nobelio taikos premijai, 1971 ir kitos) prisodrinta priešų Lietuvai padarytos skriaudos motyvų, laisvės, jos vadavimų reikalavimų. Net vienoje gražiausių lietuvių egzodo vaikų komiksų pasakų - apysakoje Algio Trakio ir Taksiuko Šleivio nutikimai (2001) apstu etnografinės atributikos, gamtos kolorito, Lietuvos istorinio gyvenimo vaizdų, apgaubtų romantinio pasakojimo šydu, prisagstytu ekscentriškų įvykių, komiškų aplinkybių, maginio komizmo detalių, kurios pagauna laiko fantaziją, žadina optimizmą, veikia jo tautinę pasaulėjautą.
Išskirtinis buvo A. Gustaičio domėjimasis senais lietuviškais žemėlapiais (nemaža jų yra išspausdinęs su komentarais, stengdamasis rodyti istorines Lietuvos žemių ribas). Nuostabą kelia jo - kruopštaus metraštininko - triūsas. Surinkęs gausią medžiagą, parengė didžiulę knygą apie „Jūros“ korporaciją ir buvusius korporantus, kartu išryškino sunaikintos, išblaškytos prieškario lietuvių studentijos likimą. Paskutiniaisiais gyvenimo metais savo lėšomis išleido rekordinio storumo knygą - Los Andžele beveik 4 dešimtmečius veikusio Dailiųjų menų klubo metraštį. Šis unikalus dokumentinis leidinys, pasakojantis apie Los Andželo lietuvius menininkus, kartu yra lyg paminklas ir paties ilgamečio klubo metraštininko Algirdo Gustaičio atminimui.
Rašytojas kūryboje Lietuvą matė kaip sapną. 1991 metais jis atvyko į Lietuvą. Apie šią kelionę 1998-aisiais išspausdino poetiškai pakilią knygą Lietuva kaip sapnas. Antroji kelionė į Lietuvą su 257 nuotraukomis, 6 žemėlapiais, 79 brėžiniais ir atspaudais.
Dalia Striogaitė („Literatūra ir Menas“)
