Rašyk
Eilės (71147)
Fantastika (2143)
Esė (1678)
Proza (10250)
Vaikams (2469)
Slam (55)
English (1077)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Aleksandras Sergejevičius Gribojedovas

Александр Сергеевич Грибоедов

Apie:

Rusų dramaturgas, poetas, diplomatas. Gimė Maskvoje 1795 m. sausio 15 d. Rusijos gvardijos karininko šeimoje. Šios šeimos šaknys siekia seną dvarininkų giminę.

Sukakus septyneriems metams, A.S. Gribojedovą atidavė į Maskvos universiteto pensioną. 1806 m., kai jam sukako vienuolika, A.S. Gribojedovas tapo Maskvos universiteto studentu. Baigęs filosofijos fakulteto kalbos skyrių, jis įstojo į juridinį skyrių ir gavo antrąjį – teisės kandidato diplomą. 1810 m. rašytojas pardėjo mokytis gamtos – matematikos fakultete, kurį taip pat sėkmingai baigė. Nuo vaikystės jis mokėjo prancūzų, anglų, vokiečių ir italų kalbas. Besimokydamas universitete išmoko graikų ir lotynų, o po to – persų, arabų ir turkų. Jis buvo visapusiškai išsilavinęs. Turėjo neprastą muzikinį skonį ir išsilavinimą – galėjo improvizuoti pianinu, rašė muzikinius kūrinėlius.

1814 – 1815 m. A.S. Gribojedovas bendradarbiavo su žurnalais „Vestnik Evropi“ („Вестник Европы“) ir „Sin Otečestva“ („Сын Отечества“), kuriuose skelbė kritinius literatūrinius straipsnius ir vertimus.

1812 m. rašytojas įstojo savanoriu į Maskvos husarų pulką, tačiau mūšiuose nedalyvavo. 1816 m. išėjo į atsargą, o 1817 m. įstojo į užsienio reikalų kolegiją, kur tarnavo kartu su A.S. Puškinu. Su draugais P.J. Čaadajevu ir P.I. Pesteliu priklausė masonų ložei. Artimai bendravo su daugeliu rašytojų ir teatro artistų. Įprastinį jo gyvenimą nutraukė tragiškai pasibaigusi dvikova, kurioje jam teko būti sekundantu. Jis nutarė pakeisti savo gyvenimo būdą ir tada jį paskyrė į Persiją šacho diplomatinės misijos sekretoriumi (1818 – 1821 m.). Čia A.S. Gribojedovas aktyviai dalyvavo kampanijoje, kurios dėka buvo gražinta į tėvynę daug Rusijos belaisvių. Ten pat dirbdamas toliau domėjosi mokslu, studijavo literatūrą, parašė savo garsiąją komediją Vargas dėl proto. 1822 m. rašytojas atvyko į Tbilisi, kur nuvo paskirtas A. P. Ermolovo (Rusijos kariuomenės Kaukaze vadao) sekretoriumi diplomatijos reikalams. Čia gyvendamas toliau rašė komediją Vargas dėl proto. Eiliuotas kūrinys rašytojui ėjosi nelengvai, vis trūko laiko, dėl to jis paprašė atostogų ir išvyko į Tulos guberniją, paskui į Maskvą ir Peterburgą. Visą laiką rašė ir taisinėjo savo komediją, kol 1824 m. ją užbaigė.

A.S. Gribojedovas yra parašęs apie 30 literatūrinių kūrinių – eilėraščių, straipsnių, pjesių, bet labiausiai jo vardą išgarsino komedija Vargas dėl proto. Literatūros tyrinėtojas N.K. Piksanovas pavadino komediją „dekabristų poetine deklaracija“. Nežiūrint triukšmingo komedijos pasisekimo saloniniuose teatruose, tačiau pastatyti spektaklio oficialiuose teatruose nepavyko. Per didelius vargus rašytojui pasisekė išspausdinti komediją F.V. Bulgarino teatriniame almanache, tačiau komedija buvo cenzūruota. Kūrinį (be cenzūrinių korekcijų) išspausdino Gercenas, kuris leido užsienyje necenzūruojamą laikraštį ir tik 1858 m., o Rusijoje – 1862 m. Nors daugeliu atžvilgiu A.S. Gribojedovas buvo artimas dekabristų gyvenimo nuostatoms, tačiau revoliucinių visuomenės pertvarkymų idėjų jis nepripažino. 1826 m. A.S. Gribojedovas buvo areštuotas dėl tariamų ryšių su dekabristais ir priklausymą jų organizacijai, tačiau tai nebuvo įrodyta ir jis buvo paleistas iš kalėjmo. 1826 – 1828 m. rašytojas dirbo Gruzijos diplomatinės kanceliarijos viršininku. Jis aktyviai veikė ir labai daug prisidėjo prie to, kad 1828 m. buvo sudaryta naudinga Rusijai Turkmančaisko (Туркманчайск) taikos sutartis su Persija. Šią sutartį jis pats atvežė į Peterburgą, kur jo nekantriai laukė literatūros darbininkai, artistai, muzikantai. Carinė Rusija pripažino A.S. Gribojedovo diplomatinius nuopelnus, skyrė jam nemažą premiją ir apdovanojo ordinu.

Vėliau A.S. Gribojedovas gavo paskyrimą dirbti įgaliotu ministru Persijoje. Pats rašytojas į šį paskyrimą žiūrėjo kaip į „politinę tremtį“. 1828 m. Tbilisyje A.S. Gribojedovas vedė Niną Čavčavadzę – savo draugo Gruzijos poeto dukterį. Netrukus žmoną paliko Tavrize ir su pasiuntinybe išvyko į paskyrimo vietą – Teheraną.

Rusijos ir Persijos santykiai ir toliau liko įtempti, netgi konfliktiniai. Sakoma, kad atsitikę įvykiai buvo išprovokuoti Irano vyriausybės. 1829 m. sausio 30 d. A.S. Gribojedovą užmušė sukurstyta ir įsisiautėjusi musulmonų fanatikų minia, kuri ne tik nusiaubė Rusijos misiją Teherane, bet ir nužudė visus pasiuntinybėje dirbusius žmones. Suniokotą rašytojo kūną tegalėjo atpažinti tik iš sužeisto dvikovoje kairės rankos piršto. A.S. Gribojedovas  buvo palaidotas Tbilisyje šventojo Dovydo vienuolyno kapinėse.

Komedija Vargas dėl proto šiandieniniam skaitytojui taip pat įdomi, nepraradusi aktualumo, netgi nūdieninio skambesio. Joje pašiepiamas obskurantizmas, tingumas, kitos visuomeniniam gyvenimui būdingos blogybės. Dar pasaulyje neatsirado ir niekada neatsiras tokių visuomenių, kuriose nereiktų vargti dėl to, kad moki protingai galvoti ir veikti.


Bibliografija:

Vertimas į lietuvių kalbą:

Vargas dėl proto : eiliuota 4 v. komedija / vertė J. Graičiūnas. - Kaunas : Šviesa, 1967. - 141 p.



Gimė: 1795-01-15
Mirė: 1829-02-11
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą