Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Aleksandras Nikolajevičius Radiščevas

Александр Николаевич Радищев

Apie:

Rusų rašytojas, visuomenės veikėjas. A. Radiščevas gimė rugpjūčio 31 d. Mokėsi namuose – iš pradžių kaime, paskui Maskvoje – giminaičio šeimoje. Čia jį mokino Maskvos universiteto profesoriai.

1762 m. būdamas 13 metų, Aleksandras pradėjo tarnauti caro rūmuose pažu. 1762 m. įvyko caro rūmuose perversmas – Ekaterina II nuvertė savo vyrą Petrą III ir pasiskelbė, kad Rusijoje bus švietėjiška, o ne despotiška monarchija. Tai buvo apgavystė, nes 1870 m. iš baudžiauninkų buvo atimtos paskutinės teisės ir laisvės. A. Radiščevas tuo labai pasipiktino. A. Radiščevas, būdamas dvaro pažu, galėjo mokytis. Jis ta privilegija kuo nuosekliausiai naudojosi. A. Radiščevas susipažino su rašytoju Fonvizinu ir kitais apsišvietusiais žmonėmis. Čia jis gauna literatūrinį ir filosofinį išsilavinimą. Buvo mokomas vokiečių, lotynų kalbų, bei juridinių mokslų. Besimokydamas būsimasis rašytojas stebėjo dvaro žmonių gyvenimą, užkulisinę tarnų kovą dėl geresnės vietos prie sosto.

1766 m., kaip gabų jaunuolį, A. Radiščevą Ekaterina išsiuntė mokytis į Leipcigo Universitetą. Per 5 metus Leipcige būsimas rašytojas susipažino su prancūzų švietėjų idėjomis, mokėsi chemijos, medicinos, teisės, studijuoja Vakarų Europos ir rusų literatūrą.

1771 m. A. Radiščevas grįžo į Rusiją ir tapo Senato protokolų tvarkytoju. Ramus archyvinis darbas jam nepatiko, 1773 m. perėjo dirbti juridiniu patarėju į Peterburgo karinę diviziją. Čia jis pradėjo savo literatūrinę veiklą. 1772 m. žurnale „Menas“ anonimine pavarde buvo išspausdinta ištrauka iš ryškiai antibaudžiaviškos A. Radiščevo knygos „Kelionė iš Peterburgo į Maskvą“.

1775 m. A. Radiščevas pasitraukia iš tarnybos, susituokia su A. Rubanovska. Po 2 m. vėl grįžta į valdišką darbą komercijos sferoje. Nuo 1790 m. imasi vadovauti Peterburgo muitinei, eina kitas visuomenines pareigas. Jis toliau studijuoja filosofiją ir pedagogiką, gilinasi į Rusijos ir Europos istorinius procesus. Šiuo metu jis parašo odę „Laisvė“, kurioje išdėsto savo požiūrį į švietimą, prigimtines žmogaus teises ir kt. Jis rašo galutini knygos „Kelionė iš Peterburgo į Maskvą“ variantą, į kurį sudedamos mintys iš anksčiau skelbtų rašinių.

A. Radiščevas 1889 m. įsigijo spausdinimo stakles ir atspausdino „Laišką draugui...“, o vėliau ir knygą „Kelionė...“ Ekaterina knygos autorių pavadino „riaušininku didesniu už Pugačiovą“ ir 1790 m. birželio 30 d. A. Radiščevą pasodina į Petropavlovsko tvirtovę. Teismas A. Radiščevui skyrė mirties nuosprendį, Ekaterina panaikino visas jo užtarnautas privilegijas, atėmė dvarininko titulą ir ištrėmė į Sibirą.

Valdant carui Paului I, 1797 m. Sibiras buvo pakeistas tremtimi į Kalugos guberniją, kur buvo tėvo dvaras. Tremtys A. Radiščevo nepalaužė. Jis rašė toliau, o Kalugoje – filosofinį veikalą „Apie žmogų, jo mirtį ir nemirtingumą“.

Valdant carui Aleksandrui I, A. Radiščevui buvo atleista ir jis paskirtas į įstatymų kūrimo komisiją, kurioje jis taip pat, kaip ir anksčiau, karštai gynė baudžiauninkų teises. Caras įžvelgė šiame žmoguje nesutaikinamą priešą ir A. Radiščevui vėl grėsė tremtis.

1802 m. naktį iš vasario 11 į 12 dieną, A. Radiščevas nusinuodijo.


Bibliografija

Vertimai į lietuvių kalbą:

Kelionė iš Peterburgo į Maskvą / Vilnius : Vaga, 1974. - 199 p.
Kelionė iš Peterburgo į Maskvą / Kelionė iš Peterburgo į Maskvą / Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1950. - 223 p.



Gimė: 1749-08-31
Mirė: 1802-02-12
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą