Apie:
Baltarusių prozininkas, kritikas, publicistas, visuomenės veikėjas. Gimė Minsko srities Koniukų kaime 1927 m. rugsėjo mėn. 3 d. gydytojo šeimoje. Pirmą – septintą klasę baigė Gluškuose, mėgo knygą, ypač L. Tolstojų, skaitinėjo jį po keletą kartų. Nuo 1928 m. gyveno Mogiliovo srityje, Berezkų kaime, kur šeimą užklupo 1941 m. karas. Būdamas 14 m. vokiečių užnugaryje pradėjo pogrindinę veiklą. 1944 m jau buvo partizanų būryje ir kovojo su vokiečiais. 1944 m. išvyko į Altajaus kraštą pas tetą. Įstojo į Leninogorsko metalurgijos technikumą. Po karo grįžo į Baltarusiją, eksternu išlaikė vidurinės mokyklos egzaminus ir įstojo į Minsko universitetą, kurį baigė 1950 m. Po to mokėsi aspirantūroje, kur apgynė kandidatinę ir daktarinę disertacijas, kuriose nagrinėjo tuolaikinių romanų kalbinį stilių. Dirbo literatūros institute sektoriaus vedėju. 1948 m. pabaigoje mirė tėvas. 1962 – 1966 m. gyveno Maskvoje. Maskvos valstybiniam universitete skaitė paskaitas, mokėsi scenaristų kursuose. Po to grįžo į Minską, toliau dirbo literatūros institute. Buvo išrinktas Baltarusijos MA nariu – korespondentu.
1954 m. vedė filologę V. Medvedevą, gimė duktė Natalija.
1979 m. po sunkios ligos mirė rašytojo motina.
1986 m. prisijungė prie žmonių, kurie pasmerkė sovietų tylos politiką Černobylio atžvilgiu ir dėl to buvo priverstas bėgti iš Minsko. 1991 m. kovojo su Maskvos „pučistais“.
Rašyti knygas pradėjo nuo 1958 m. 1960 m. išėjo romanas „Karas po stogais“ (Война под крышами), kuriame, rašytojo žodžiais, atvaizduotas gyvenimas, kurį „parašė“ motina visu savo gyvenimu. Vėliau pasirodė knygos: „Sūnūs eina į mūšį“ (Сыновья уходят в бой, 1965), „Viktorija“ (1966), „Paskutinės atostogos“ (Последний отпуск, 1969), „Katynės apysaka“ (Хатынская повесть, 1972) pagal knygą sukurtas filmas, „Aš iš ugninio kaimo“ (Я из огненной деревни, 1977), su bendraautoriais, „Baudėjai“ (Каратели, 1980), „Blokadinė knyga“ (Блокадная книга, 1981), su bendraautoriumi. Rašytojas yra paskelbęs daug apsakymų ir apybraižų.
Rašytojas buvo sovietinės rašytojų, žurnalistų ir kinematografų sąjungos narys, apdovanotas Baltarusijos valstybine premija.
Mirė Adamovičius Aleksandras Michailovičius Maskvoje 1994 m. sausio mėn. 26 d. Palaidotas šalia tėvų Gluškuose 1994 m. sausio 30 d.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą
Karas pastogėse. - Vilnius, 1963. - 358 p.
Blokados knyga. - Vilnius, 1989. - 556 p.
