I vieta
MINDAUGAS KIAUPAS (vėjau), eilėraštis „Žiemos pasienyje”:
prisaikdino paslaptį sergėti – kad ir kas nutiktų –
saugoti antspauduotą – po atlapais įsisegus.
griežtas žiemos pasienis – kišenes iškrausto –
giliai į akis pažiūrėtų – gryna kontrabanda.
priedainį – už žando, plastilininę saulę – gniūžtėn,
į šypseną susuki liūdesį – gal išsisuksi.
veidas į šaliką kniaubias – čia kvepia spragėsiais –
sapnų ryšulėlis po galva – sapnuojantys neareštuojami.
ne likimas, o darbas – maskuotis – viskas dėl uždarbio –
tik po atlapais įsegtas burtas – pro marškinius duria.
užminavo dangų sniegu – girdi? – sproginėja –
ir žyrant sidabrui – nuo žemės dingsta pasieniai.
jau galima išsiduoti - atsilapok – lai sninga ir pusto –
jau galima antspaudą laužti – ir mirti – įsimylėjus.
II vieta
MANFREDAS ŽVIRGŽDAS, eilėraštis „Gruodžio etnomologija”:
Nei skambučio, nei bildesio, nei klausiančio šešėlio tarpdury –
Kompiuterio langas užsidaro nuo užgauto klavišo –
Papūtus borėjui užuolaidos tinkluose šnara drugelis,
Ilgam pasiklydęs lyg virusas elektroninio pašto dėžutėje –
Keistas žiemos drugelis – palaiminga vienatvė…
Paskutinė gruodžio kaitra alsuoja ir brazda už slenksčio
Ir kartu su sniegu atpūsti bloknoto įrašai, sklaidomi balkone –
Pamiršta adresų knygelė, užimti, panaikinti telefonų numeriai –
Sudžiūvęs smulkutis žiedlapis tarp enciklopedijos lapų kvepia…
Esu ištuštėjęs, – galbūt būsiu kada nors vėl pripildytas
Kaip briaunuota stiklinė, kinų vaza, kūno ir kraujo indai –
O jei ne – nesvarbu. Raibuliuoja išbalusios gruodžio plaštakės –
Suledėjusi vyšnia tyliai traška iškalbingai sukryžiavus šakas.
Nesek paskui mane – labirintai mano aistra ir obsesija –
Kiekviena Pompėja mergaitiškai geidžia karšto Vezuvijaus –
Aš einu į tave, sūkuriuoja baltas mirusių žiedlapių vėjas –
Vienas kitam abejingi kristalai rievėtų mikroschemų narve.
Tyla pranoksta laiką, vėtros puta užlieja sniaukrojantį radiją –
Į pakrantės tinklus išplaunama aukso žuvelė, iš po pelekų netrukus
Ima augti aštuonios šeriuotos kojytės.
Mūsų akivaizdoj išsipildo žadėta puošni ceremonija –
Gintaro soste save išaukština oriai sustingusi musė –
Šaižiai kvatoja tyla abipus langų ir išbalintų laiškinio popieriaus lapų…
III vieta
EVELINA BONDAR (manukoshe), eilėraštis „Sukūliau eilėraštį...”:
Sukūliau eilėraštį
gaila gero daikto
retai toks pasitaiko
kultūringas
protėvių palikimas –
nuo jūros iki jūros
visas apie žemės ūkį
sukūliau ir išmečiau
kaip trupinius žvirbliams
į dangų spjaudau
žodis po žodžio –
snaigėmis
dangus atsilygina
Atleisk, mano viešpatie
už vasaros karštas erezijas
dabar žiema
aš nesu cool.
O tai tėra tik eilėraštis.
Paskatinamosios premijos:
ALMA RIEBŽDAITĖ (lola), eilėraštis „Linguojančių smilgų juokas”:
esu,
negalėdama paaiškinti
savęs pasaulio kas kam kodėl
todėl vis dažniau tyliu –
klausimai: ne rūdim
smilgom
smilgom linguojančiom
kas kam kodėl
ir tik lietus į tuštumą
lietus į tuštumą
per linguojančių smilgų juoką
įrodo mane
DALIA KASPERIŪNAITĖ (Panytėlė), eilėraštis „Chiromantija”:
išakėjau pašiną
iš delno
kvepia delnelis
žydi žaizdelė
graži šerpetota
šalia gyvenimo linijos
URTĖ ŠEGŽDAVIČIŪTĖ, eilėraštis „Na tai kas, kad man 11-uolika”
Na tai kas kad man 11-uolika
Turiu jums didelę dovaną
Kai ateis Kalėdų diena
Jūsų lauks staigmena
Netikėk - bet senelis su maišu
Atneša tau daug dovanu
Ir tik ne tam
Kur rūpi turtai tam
O tu geras žmogeliuk
Staigiai imk ir apsisuk
Ir gaudamas dovanėlę
Uždainuok Velykų giesmelę
Sveikiname nugalėtojus!