Kodėl?

  Niekada nesuprasiu kodėl?
Kodėl man taip norisi šaukti?
  Nesuprasiu, kodėl noris skristi...
Nepažvelgus atgal viską palikti...

                      Jau nieks neišties man rankų,
                  Neištars mielo apšildančio žodžio.
                      Nesurasiu savy nei jėgų, nei grožio,
                  Tik norėsis paskęsti svajose...

  Ir kodėl taip beprotiškai keista
Su šypsena nubusti rytą,
  Kieme paglostyt sutiktą vaiką...
Tik noris sustabdyti laiką.

                      Ir bežvelgiant aukštyn į dangų,
                    Tą žvaigždėm nusagstytą skverną,
                      Mane apima keistas jausmas,
                    Lyg turėčiau su tuo kažką bendra.