...

Poezija yra tam tikrų įtampų audinys,
kuriame lyg žvaigždėm išsiuvinėti siūlais tauriais
grožiai protui, laikui skausmai, mįslės nuojautoms.

Kartais būna aukštųjų lengvumų spalvos, kartais
tamsiai pilkojo vientiso sunkio.

Vasarą plonas, lyg ir skaidrus,
jeigu kristų – atrodytų kyla ypač sulėtintai.
Žiemą sulenktas dvigubai arba keturgubai.

Kvepiantis vandenine muzika.

Naudojamas burėm.
Naudojamas įvyniot nakčiai, kai
ją reikia nunešt dovanų judesiais.
Gali būti tvarsčiu arba uždanga.
Bet labiausiai tinka vienetiniam sielos rūbui,
kai puoštis yra tam tikra proga.