Sedėdavom dviese-koja ant kojos,
mandrai išriesta nugarai ir pirštai,
pageltę nuo įpročio būti priklusus.
Suspėdavom greit išsitiesti, kai žodis,
tiesus it strėlė atlėkdavo priešais ir
tavo akių dykumoj prasidėdavo lietūs.
Vardais susikeitę nekęsdavom ryto,
kai tirščiais išbūrę, prakeikę, užpustę
kelius, pasukdavom priešais.
Rikiuodavom zyles trupiningoje dirvoj
it kirmelės žirnius ir nieko nepešę
išlakdavom po paskutinę - lig tirščių. Kol
vėlei sutemus riešus išnarinę keliaudavom
krumpliais - kaip visad -į niekur , kaip
visad- po vieną linguodavom vėtrom.
Smiltelėm padengę sutinusias pėdas, lyg
nieko nebuvę, ragaudavom metų arbatos-
lig tirščiu, keliams išburtiems užpustyt.
Kaip visad-
be pieno,
be žodžio,
kaip visad-
po vieną.
Ties kopom akimis susišaudę, kai
duodavo Dievas ieškodavom vėjo,
kaip visad- sustingę, --
po vieną...
... Sedėdavom dviese - koja ant kojos,
mandrai išsirietę, --
sedėdavom dviese,
kol nešdavo kopiniai * vėjai.
*kopiniai - vėjai nuo kopų.
2006 11 02 03: 45 mašinoj, atsisveikinus
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2006-11-08 02:16
ketvertukui toks pasisėdėjimas :)
2006-11-07 20:57
Nekomentuosiu, man tikrai patiko. Puikiai sudėtas darbas. 5
2006-11-07 19:09
man akių
dykumos
labiausiai
įstrigo
2006-11-07 18:43
gražu, patiko
2006-11-07 15:31
oij, dar viena kritikė:)))
juokinga kai savo nemokšiškumą rodo, vartotojas esantis čia vos du mėnesius.
memuarai yra eiliaus pavadinimas, o dedikuota, tai jau yra dedikuota.Čia ne dedikuoti memuarai, išprusėli. o šiaip rašant galima dedikuoti kąnori, čia visiška žodžio ir minties laisvė, tik turėk fantazijos. Čia darkart parodėte savo neišprusimą.
O pirmas komentaras tai išvis be minties, ieškota prie ko prisikabint - nerasta.
antra - jeigu dedikuot,a pats žino kam. Nebūtina čia vaidint ir lapatotis.
kerštas nėra gerai, ypač čia:)
2006-11-07 13:25
O kaip memuarai gali būti dedikuoti? Ir dar niekam?
ŽODYNAN REIKTŲ ŽVILGTELĖT
2006-11-07 13:02
4 -5? KAI TIEK KLAIDŲ.....
Mandrai-?
Įpročio būti priklusus?
kirmelės,
sedėdavom,
metų arbatos - gal mėtų?
2006-11-06 20:32
geras, spalvingas ir kampuotas.
2006-11-06 19:37
na, o (nebe)mūsų akių dykumoj
erdėja žemė..
2006-11-06 19:20
geras tekstas, tik 'sĖdėdavom"...
2006-11-06 16:25
mandrai išsirietę
:) miela. Visas kūrinys gilus. Tiesų tiesa.
2006-11-06 14:43
nuostabus darbelis:)
2006-11-06 10:16
Skyrybos irgi ne mirtis. Kiek ten gali sėdėti, jei „akių dykumoj lietūs.“, bėgt reikia tik į skirtingas puses.
2006-11-06 00:36
susisaukia