psalmė, valgoma su sviestu, vakarienei

prisidegu nuo žvakės
cigaretę
jaučiu, kaip delno gijos
skilinėja
imu žinot, kad reikia
šaukti tautą
bei eiti per pasaulį
veidu mėlynu

o dūmai tumulais
į žalią gomurį
lyg kaktuso vinim
į radiatorių
imu žinot, tautos nelemta
šaukti man
mat cvirkiškų eilių
visai nepratariu

plautiška  košė diafragmą
svilina
tabakas iš pilkų akių
vis juokiasi
ir eisiu per pasaulį
veidu mėlynu
tylesnė už avis viršūnėj
uosio