Užkulisiai (interpretacija pagal Metalinę pievą)

Buvau žmogutis sumeluotas dievo
Su viltimis ir paprastu gyvenimu.
Dykumoje stebėjau kaip pražysta ievos,
Žuvims šaukiau - "Priplaukti čia negalima !!! "

Aš tragikomiškai  viduramžius aplaisčiau
Ir mano kaukė darėsi didesnė už mane.
Buvau gražus kaip Apolonas, šlubas kaip Hefaistas,
Jaučiaus galiūnas soste, niekas - kelyje.     

Siuvau iš nuodėmių netobulą gyvenimą.
Žaizdom užlopiau atminties skyles.
Drabužis gan nepatogus ir kartais mane žemina...
Paliksiu dykumoj, gal varnos jį sules.

Mane mylėjo. Aš tada maldžiausi
Ir plėšiau  šventyklas, kai meldėsi kiti. 
Didingą rūmą iš stabų stačiausi
(Bijojau kad nepultų demonai pikti).

Turbūt per greit sugrioviau rūmą Apolono,
Pritrūko vieno stabo - meilės amžinos.
Aš netekau svajonės, tu - "drakono".
Tikiuos šią nuodėmę dangus mums dovanos.