Atsiminimai lange

Nepyk,
kad atsimenu viską esant kaip dabar.
Išėjusiems lengviau.
Turbūt jau neužuosi mano pėdų grūduose.
Nereikia, nesivargink.
Jas užpustė vėjas neramus.
Tau - neteks.
Nemuno kvapas,
skęstanti valtis,
senos antidės sūrūs langai
prieš pat amžinybę -
mums švietė meilę.
Kai grįši, palik žinutę vandenyje,
arba cigaretės filtre - irkluose.
Taip lengviau.
Ir nevalyk senų langų -
voratinkliu tapau -
prieš pat tavo išėjimą - amžinybę.
Ir kol rasi mane,
šviesiu meile.
Bent aš.