Per greitai ir per smarkiai įsisuko mano ratas,
Rankos, kojos, mintys ir žodžiai bėga nepavejami širdies dūžių.
Akyse migla, raibuliuojantis saulės ratilų košmaras,
O panagės pilnos nesukramtytų minčių...
Išvirkščia puse apsivilkusi naujojo pasaulio drapanas,
Minu neperskaitytu knygų lapus ir riedu euforijos laiptas aukštyn-žemyn,
Kartais troškuliui numalšinti vanduo yra per gerai, o vynas pabodęs...
Ir mano svajonės tampa perregimos, kaip veidas, kurio nemyliu.