Mandarinais pakvimpa užsnaudus

Drėbė  rėtis dangaus tu nevertas
To manęs nemiegojusio popiečio
Ir veltėdės kaminkrėtės vaikas
Iš sapnų kaip beržų išplatėjusios.

Cit, negelki raliuodamas pievgėlės
Žmogau miesto centrų nepažįstantis
Kiek tokių nikeliuotais šalmais
Kur vadiname niekad neklystančiais.

Vienaragių ar tragiškai žuvusių
Ne batuotų, bet šunkeliais bėgančių
Geležinkely žiemomis pūvančių
Su netramdomu „gradusų“ kiekiu.

Matot, mėtų arbatų čia nekišam
Nedalydami sniego riekutėmis
Kaip vanilės į kojines nebesukam
Tik į plaukus įmaišom medučio.

Tas veltėdės kaminkrėtės vaikas
Pasislėpęs po nikelio šalmu
Ne žiemom sopa vakaro tvaiku
Mandarinais pakvimpa užsnaudus.