skiriama Aitmatovui
traukiniai per prerijų pakraščius
tartum kupriai bandomis
įmina pėdsakus
į vakaru pritvinkusį
smėlį –
tarp kopų
tarpstočių žmonės
vėdina lūšnų sijas
slėnio krūmų
raudonskruostės uogos
kosmodromų žiburius
priverčia blėsti per naktį;
traukinių pėdsakus
uostinėja kojotai –
tik dulkių ir smėlio kruopelių
prisirenka šnervės
ir inkščia, stūgauja –
vaikai tarpstočių
ryškiai raudonomis lūpomis
bijo užmigti
„Traukiniai tuose kraštuose ėjo iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus... “