longing for blow

Mėnulio šviesa
nulaižo ašarų sūrumą
nuo (tavo) skruostų...


nuoga it laumė
be garso slystu
rasotų žolių liežuvėliais...


ir iš paskutiniųjų
svaidau žvaigždžių nektarą
į tavo akis
tikėdama aistros stiprybe...


(bet tu manęs nematai)


tavo žvilgsniai
romiai supasi
ant tamsžalių nakties blakstienų...


tavo mintys
serbentų raudoniu
byra ant mano lūpų
ir savo menamo geismo aitrumu
išdegina mano akis....
vos saulei patekėjus...


dabar jau
aš tavęs nematau.