Kaip

Kaip kyla saulė ankstų šviesų rytą
Kaip gėlės žiedą laižo pasišokinėdama rasa
Kaip tyliai “Aš myliu tave” kadais sakyta
Kaip švelniai apkabindavo tava šilta ranka

Kaip debesys padangę melsvą raižo
Kaip vakaras sava skraiste apgaubs visus
Kaip aštrus stiklas mano vargšę širdį braižo
Kaip pjūklu rėžia nieko nepadariusius medžius.

Kaip širdgėlą nuplaus bejausmis laikas
Kaip ašara dangaus lėtai riedėdama
iš skausmo staugs
Kaip uragano nuneštas nekaltas rudeninis lapas
Širdis mana kentės, tavęs sugrįžtant
--- Lauks.