Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Baltas sapnas. Kaip popierius, kuriame prasmego mano žvilgsnis – tas mirkčiojantis keliautojas, vis trepsintis tolumoje, gaudantis tirpstantį horizonto siūlą.

Pasikinkiusi vėjo virvėmis, sūkuriais gręždama skylę skaidrioje erdvėje, vanago kryčiu smigau žemyn link šviečiančio apelsino planetos. Aplinkui ūžavo baltos tuštumos vandenynas. O mane nešė tarsi strėlė noras pasiekti tos žemės karštį. Jis degino mane aistra patirti, paliesti, pamatyti. Visos baimės ir abejonės krito nualpusios popieriaus plokštumoje.
Apelsinas augo, artėjo, plito į šalis, švaistydamasis spalvotomis uodegomis ir užliedamas visą mano akiplotį nepažįstamos žemės gundymais. Oro srovės rovė mane link oranžinės dykumos, susiraukšlėjusios dulksvais smėlio kalnais. Jau ruošiausi kristi į ją, bet krūptelėdama pamačiau, kad visa dykuma nupiešta ant plačiausios drobinės paklodės, kurią už kraštų laikė dvi moterys. Dykumos vėjas plaikstė palaidus jų balto šilko rūbų skvernus ir laižė šokoladinės odos prakaitą. Palinkusios virš audeklo jos tyliai pirštais piešė kelius smėlynuose, kūnai buvo apsunkę nuo kaitros.
Apsiverčiau ant nugaros ir lėtai lyg plekšnė prislinkau paklodės dugnu artyn, palindau po vienos moters, kuri stovėjo sustingusi, veidu. Jos akys manęs nematė, jose mėlynavo lediniai kalnų ežerai. Gal tai buvo svajonė, kurios negalėjo nupiešti dykumos drobėje. Kita moteris pavargusi atitraukė rankas nuo nebaigto braižyti takelio ir ėmė vangiai glostyti sau pilvą. Jos veidas buvo tuščias ir lygus, be minties, tarsi nulaižytas saulėtos tvankumos. Nusiminusi užsimerkiau ir leidausi nuplaunama smėlio smilčių traukos tolyn.
Pasklido tylėjimas, plūduriavau klausydamasi dykumos vėjo bliuzo. Noras keliauti aprimo, vos kuteno lyg plunksna gaivių vandenų ilgesiu. Turbūt užmigau debesyse tarsi pamestas sklandytuvas.
Tyvuriavau virš besisukančio apelsino, kol trūko užsimiršimas ir nukritau sau kiaurai po nosim. Basa ant siauro smėlio tako, skiriančio dvi jūras. Viena purslotais nėriniais pynėsi aplink pėdas iš dešinės, kita savo vėjais graibė man plaukus iš kairės. Ėjau klusniai vedama takelio tarsi pavadėlio, bandydama sekti savo kelionės žemėlapį, o jis vis siaurėjo, drėko, kol palindo po vandeniu. Skaidrių mėlynų vandenų jūra pataikūniškai plakė mane iš vieno šono, žalia drumstavandenė peštukė stumdėsi iš kitos pusės, vos begalėjau išsilaikyti ant kojų.
Išsigandau tokio vandens sąmokslo, nežinojau, į kurią pusę plaukti. Mečiau žvilgsnio blizgę gilyn į dugną ir pamačiau ten prasišviečiantį žemėlapį. Rodėsi kaimai, šulinių rentiniai ir vieškeliai, o gal tik dumbliai, akmenys ir žuvų paliktos šliūžės.  Suradau jame šviesią liniją – savo keliuką ir tipenau juo svyruodama lyg virve, kuri gali nutrūkti.
Bet virvė manęs nepaliko, ėmė kilti aukštyn, laiptais išsiropštė iš vandenų ir nusliuogė į miesto parką. Jame pasitiko išdailinta žaluma, aplink plepėjo margakalbiai žmonės. „Sekmadienio nuobodybė“, – sulaikiau atsainią šypseną ir suglebau, tikėdamasi poilsio. Gretimais pasirodė pusplikis vaikinas plačiomis kelnėmis. Jos buvo užtrauktos apačioje, skaidrios kaip akvariumas ir iki viršaus pripiltos vandens. Pažinau žalią vandenį iš piktos jūros, kuri dabar buvo pažabota ir gaivino vaikio kojas. Jis irgi mane pastebėjo. „Turistams į aną pusę“, – mostelėjo per petį, nubraukdamas skersą pašaipėlę. 
„Eisiu minčių išsidžiovinti“, – tarstelėjau sau ir nukiurnėjau atgal į pakrantę. O tenai, plačioje aikštėje, kabančioje virš jūrų, riogsojo bažnyčia, o gal padaužų koplyčia. Iš senoviškų namų gabalų sulipdyta, ne arkomis – skylėmis išdailinta, šešeliais apraizgyta, apverstais aukso kupolais išblizginta. Mintijau aplinkui, bandžiau juokais vidun įsmukti, keistenybes patikrinti. Kojas apsidaužiau, galvoje senas žinias išbarsčiau, nusiplūkiau. Klestelėjau į kampą senienų dulkėmis kepančios aikštės pavėsyje. Mane prispaudė noras  sugrįžti į pažįstamą žemę, kur karvės mūkia pievose ir traukiniai parveža namo. 
Mano žemėlapis ėmė ryškėti tiesiai po kojomis. Jis tiesė geležinkelį pirmyn ir tempė mane kartu. Mūsų bėgiai skubėjo, buvo kreivi, sukiojosi aplink karves ir trobas, pralėkėm bobulės tvorą, vartelius. Nespėjau patikėti nei atgal atsigręžti, kaip vagonėlyje be stogo namo parmoviau.

Skubėjau užrašyti, kol nepamiršau, popierius praplyšo, jeigu melavau.
2006-11-02 10:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-12 15:28
silmariena
tikrai gyvi 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-04 12:24
pieva yra Jeržio
Gražu... Duodu maksimumą dėl tikslo suteikti estetinį pasitenkinimą, kitas tikrovės akis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-03 23:39
KNX
KNX
gėris, grožybė nereal. RAZINKIŠKA. ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-03 21:49
Vai
Vai
hm. moteriško simbolizmo ir manieros darbas. sakyk, mažai tu išmanai apie moteris. nesu simbolizmo ir visiško siurrealumo šalininkas, tačiau kaip negalima nepagirti sklandžios kalbos ir ekspresyvių vizijų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-02 22:55
pamečiau laimę
Šiek tiek intriguojantis, šiek tiek keistokas, bet man asmeniškai pasirodė įdomus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-02 17:37
roco alu
tai ar plyšo tas popierius? manau, kad plyšo, tik ne dėl idėjinės prasmės, ne dėl vadinamo trip'o, kurį čia visai neblogai nupaišei. plyšo nuo patirties stokos ir nežinojimo, ką daryti toliau. rašant prozą kartais privalu užbėgt už akių. jaučiasi per didelis "kur papūs, ten ir skrisiu".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-02 16:10
ir kiti
svajingas, manieringas, vizualiai išraiškingas. nebūtų razinka.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-02 11:55
avins
skaičiau, skaičiau, bet susipainiojau kažkur per vidurį;]] uh, galvosūkis! nieko, įveiksiu :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą