Nemiga

Šįvakar
man pasivaideno mūza,
neįspėjus.
Įsiveržė kaip šiaurės vėjas,
kaip eržilas laukinis nežabotas.

Mačiau ją - raganą su šluota,
su rašikliu ir pirštais rašaluotais,
plaukais banguojančiais eilėm, 
ir akimis katės.

Ir taip, išskrido
neįspėjus.
Kaip kad būdinga jai.
Pasivaideno -
nė paliest nespėjau.

Bet nemiga išliko,
o aš taip tikėjaus...