Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Dabar jis jau nieko nebesake.
Mechaniškai spragtelėjo pirštais ir iš tūkstančių vienetų skirtingų, kiekvienam atvejui pritaikytų grimasų išsitraukė pačią kvailiausią...
Ištraukęs nupūtė dulkes. Šis jo gestas visada turėdavo to perdėtai teatrališko komiškumo, kurio jam niekada nestigo.
Išlygino kaukės raukšles ir patikrino elastingumą, ją smarkiai ištempdamas. Kai jau buvo atlikta pakankamai judesių, prasidėjo sakralinė ceremonija. Jis lėtai tempė sintetiką ant savo pergamentinės odos, švelniai, nepalidamas nė menkiausio tarpelio. Tempė. Tepė kaip moterys tepa regeneruojantį veido kremą. Atsakingai. Sukamaisiais judesiais. Kad neliktų nė vienos raukšlelės, kuri išduotų akimirkos laikinumą.
.................................................

Bet išdavė. Pro jos akylą žvilgsnį retai prasmukdavo tokie 'nerimti' jo triukai. Ir ji jo nebijojo. Visiškai. Jai nereikėjo jokios mitinės moteriškos intuicijos - ji ir taip matė jį kiaurai. Ir labai gerai žinojo, kad žodžiai, kurie plūdo iš jo siaurų oda aptrauktų lūpų, buvo tarsi atmintinai išmoktas tekstas. Spektaklio rolė. Atidirbta retorinė technika. Pernelyg skambu, kad būtų tikra. Ir kodėl jis nuolat kalba eilėmis?
Taip gražiai karšta srovele tekėdavo citatos ir sentencijos, palikdamos nežymiai pakitusi pėdsaką, ir lipdavo prie pirštų. Koks painus voratinklis. Surežisuotas likimas...
.................................................

Kaukės. Daugybė spalvotų sintetinių kaukių, kurios apglusdavo ir taip dailiai aptempdavo jo vanagišką nosį. O pragariškai juodose akyse, rodos, spirgėjo neužgesinamos liepsnelės - gyvi liudytojai apie jo neišsenkančią energiją ir anaiptol ne dievišką išradingumą trankiomis naktimis. Koks jis meistriškas! Virtuoziškai žongliravo viskuo, kas nors kiek lietė jį. Bent prisiliesdavo. Užtekdavo vieno neapskaičiuoto judesio ir ji neužginčijamai pasijusdavo jo valdžioje.
.................................................

Jokio žmogiškumo. Jokios gėdos. Daugybė virvučių.
Jomis jis naudojosi plastiškai judėdamas.
Mazgai mazgeliai.
Jis gerai žinojo, ką atlaisvinti, ką suveržti, kad sukeltų bejėgiškumo iliuziją. Daug iliuzijų. Jas, kaip ir kaukes, jis skaičiavo tūkstančiais. Nežinia, kur uždaręs jas laikydavo. Ar skaičiuodavo ir rūšiuodavo...
Tačiau visuomet taikliai pataikydavo. Nustebindavo. Ir ne bet kaip, o kaip mažiausiai tikėtumeisi...

Stebukladarys. Jis vėl nutilo. O ji stebėjo jį tingiai prisimerkusį kaip katė. Pasirėmusį smakrą rankomis...
"Patrauklus" - pagalvojo, - "bet vis tiek velniškas niekšas"...
   
2002-04-14 17:27
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2002-04-20 04:51
f.luchette.
man tai kilo mintele: "netikek lengvu uzdarbiu uzsienyje. tave parduos kaip lele!" el
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-04-14 22:27
Kažkas apie ką smagu galvoti
che kritika ish visu galu, monika?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-04-14 19:41
obsession(i can't shoot them anymore)
...mmm.
...juk pati zhinay ka apie tay galvoju.ar nia?
...geray.reykia chia tokioo kooriniukoo.

.it's ok.you don't have to worry.

...
monika
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą