akibrokštas

ridenu tuos obuolius
    pro tavo palangę
  lietingom akim skaičiuoju
ir vis pametu skaičių
    dienų ir tų,
  kurie dar bus
rudeniu nukrentu
- visai netyčia -
    po tavo langu
nukalbu tylą nuo tavo lūpų
    ir vis dar laukiu -
bandau prisimint vardus
  ir įvardžius
  žetonai nubyra
    tarp ryto ir tavęs
nelieka kainų
    tik nukainavimai
ir aš ilgesiu infekuota