Ateik arčiau, pasidalinsime šešėliu
Dryžuoto kiosko mėlynu stogu.
Ir kibinu karštu pasidalinsim, kąsk, bent truputėlį.
Atsitiktiniai būsim – be vardų ir pavardžių.
Avietiniais ledais mes kompleksus išplovę
Ir rėmus ne[stereo]tipiškų tėvų,
Pajusim butaforinę tikrovę
Tikrų daiktų ir netikrų žmonių.
Guminiais kamuoliukais mes užsilipdysim burnas
Ir likusias visas kitas skyles.
(Praeinantys sakys “gal durnos?…”.
- Apšaudysim. Padėsim.- Biuletenį prasitęs).
Polietileninių maišų gausybe pažastis užkišim,
Tegul nebecypia plaukų daigeliai kosminiais “rexoniniais” garsais
Už krūmo neisim ir.. nenusim****
Žodžiu, kultūra saugosim tokiais nežmoniškai baisiais, sunkiais ir bekultūriniais laikais.
Ateik arčiau, nešokiruokim
Alaus pusantro litro buteliuos.
Tik Tango paskutinį kart trise sušokim.
(Iš kur tai?). Tavo kvapą poliritmiškame plakime vejuos.


/me
















