Berlynas

Istorija čia vaikšto pėsčiomis.
visur ją atpažinsi –
plytos grindinio
punktyru Sieną Didžiąją nužymi,
(ji dar išlikusi autentiška Turkyne),

JAV – rusų  DDR ir BRD
pereinamasis punktas
virtęs akcija – atrakcija,
su lagerio sovietinio motyvais –
muliažais, raudonai-geltonais suvenyrais.

Netyla, klega, merdi iš anapus
tai Niurnbergas, tai Hitleris, tai Gėbelsas,
tai Kauną pamatai šalia kitų
ne itin kuo didžiuotis turinčių
žiemos žemėlapiuos.

Šviesa aštri kaip pjūklas –
kožnas mato
kaip keičias miestas
skolose lig kaklo.
Metalo šukėm žėri
Sony centras
kur glaudžias beržas –
gležnas visur esančios
gamtos akcentas.

Parke prie Šprė (Spree) –
paminklas – pranašas,
nuspėjęs Lietuvos, o gal –  Madrido įvykius.
Taip praeitis su ateitim vaidina,
čia keičias vietom, čia kvatotis ima.

Į begalybę tiestos šviesios gatvės,
su dviračiais mašinos lenktyniauja,
nuo Bundestago sienų karaliauja
sovietų žodžiai “buvo Saša čia”,
keiksmažodžių, be abejo, nelikę,
o parlamento kupolo
skaidrumas
godžiai dengia tuščią plikę.

Berlynas: Bundestagas, Bundesveras,
amerikiečio naujas
Genocido skveras
neono lempų vynas - nikotinas,
vonios garų gaiva
padvelkęs eliksyras.. ambasadų salės...
Ja, klar, Mesyre, vis dar uber alles.