***

Prasidėjo viskas kaip visada. Daiva (kaip ji save pavadino) buvo nusidažius plaukus geltonai, aš buvau su žaliom kelnėm, betrūko pomidorų.
Lijo lietus. Ėjome gatvėmis šaukdami Lietuvos tautinę giesmę, o žmonės girdėjo tik lietų.
Girdėdamas tik savo balsą pamečiau Daivą iš akių, antras vyno butelys jau buvo tuščias. Pajutau kažką negero viduriuose, rodos suvalgytas čeburekas norėjo man pranešt svarbią žinią. Dar akimirka ir viskas pradėjo rimuotis.

Ėjau tamsia nakčia,
Suprantama - išgėręs,
Kažkas šalia-slapčia,
Keliavo prisidėjęs

Jaučiau kažką nedoro
(Turbūt trečia akim),
Galbūt dėl blogo oro-
Pakvipo moterim.

Prisilietimą pajutau
Su pagaliu per šoną-
Neveltui gi kirtau
Stoties rajoną.

Ausyse žaidė balsas-
Kišenėj kažkieno ranka
Guliu ant žemės žalsvas
Esu girta auka.

Rytas be žadintuvo,
Be batų, be dantų
Blogiau ne kartą buvo-
Namo pėsčiom brendu.

Guliu šiltoj vonioj,
Esu tėvynėj - LIETUVOJ.

Daiva atsiliepk!