(būdvardžiai jam netinka)

pakilk... išsižiok. paimk, atsikąsk, atsimerk, užsičiaupk, nuryk... išsišiepk.

o mano pilve taip viskas pilna nuo to jausmo. (būdvardžiai jam netinka).
kaip baigiasi prasmės ieškojimas?
beprasmybe, mieloji, beprasmybe...

kaleidoskopas, glostantis sieną savo spalvotais leižuviais. mano (o gal jau ne?) liežuvis apkvaitęs nuo vyšninių dūmų. vasaros vyšnios. ne, rudens, tik rudens.

ir kas gi mums padės? ir kas gi mus išgelbės?

mes esam pradžia, pabaiga, ir jokios ateities... nei mažiau nei daugiau.

rėkei taip visą vakarą.
(kol užkimai?)
mielasis, kurgi dabar visa tavo galybė?
negi taip ir užmigo man ant kelių.

nesišypsok taip plačiai.
gyvatės liežuviais neglostyk manęs.

per savo akių spindėjimą netekai jėgų net nusižiovaut.

aš išeisiu dar iki vidurnakčio.
ir ne dėl to, kad būčiau pelenė.
tiesiog...
taip dera.
(geras tonas?)
su tavim jokio -  tono.

kai viskas nurims... ir ta siena, kurią dabar akim laižau ir gaudau jos žaismą, pasakyk, ar ji bus tuščia?
taip, beabejo.
o ar ji bus liūdna?
kas žino.