Atostogos pagal Hermaną

Kambarys po vasarnamio stogu,
Po įkaitusių čerpių dangum.
Klykia  vakaro varnos raudonos
Įsileidi jų šneką vidun.

Apsiskaitęs turistas iš miesto
Snaudžia vasaros tykiai laiku
Ir jau grįžta kaimynai iš pievų
Prisikaišę žolynais glėbius.

Kambarys – miniatiūrinė katedra
Plonos sienos dar kalba kaitra,
Patalynė kvapni ir išbalinta
O ant stalo – tik Hesės knyga.

Per trisluoksnes tapetines sienas
Girdis gatvės vaikų šurmulys.
Šeimininkė kasmet nepasenstanti
Užrakina lauko duris.

Ir užmiršta visi savo laikrodžius,
Tiktai šneka tiek daug ir lėtai.
Kad ir laikraščiai čia tik pasenę,
Tu geriau tiesiog nebuvai.