Nemiga

Šiąnakt man visai nesinori
galvoti apie žmones

Šiąnakt-sakau kaip visi geri poetai,
nors naktimis pavyzdingai miegu lovoje.
Pati nesu iš tų, kurie daro kažką ypatinga:

keliasi vidury nakties ir
verda kavą
rūko balkone
su naktiniais slampinėja po namus ir
skaičiuoja šviesos kvadračiukus and grindų.

Sakau naktys, nes mano nemigos minutės
išsiplečia ir išsidaugina į pasaulius

kur miglos kybo
nuo gatvės žibintų, ir
balkone rūko žolę (pievų, pievų)
kaimynas
ant kaimyno nosies vabaliukas-

ryt keltis šeštą ryto
keltis, virti  košę (kad taip karta prisivirus), važiuoti, sėstis, klausytis, rašyti, rašyti, rašyti...

Šiomis naktimis man visai nesinori
galvoti apie žmones
...
ir miegoti