Jonelis seka Maksimu Gorkiu

Apie tai, kad Jonelis yra bandęs jėgas žodinėje kūryboje, žinių turime labai menkai. Yra likę liudijimų, kuriuose užsimenama, neva, Petriuko primygtinai skatinamas, Jonelis parašęs keletą kūrinių. Reiškęsis tuo metu madingame pasakėčios žanre, rašęs sekimo technika.

Visai netikėtai mus aplankė sėkmė, nes studentų praktikos metu buvo aptiktas Krievgaliuose ėjusio kūrybos almanacho „Sielovados vingiai“ numeris. Leidinio būklė labai prasta, neišliko tiksli leidinio metrika, tačiau lapas su Jonelio kūriniu išsilaikęs patenkinamai. Jame likęs ir to meto kritikės Demijanos (pavardė neįskaitoma) recenzijos fragmentas: „Pakėlė man nuotaiką ta šmaikšti pasakėčia. “ Deja, toliau lapas nuplėštas. Ar Jonelio pasakėčia turėjo pavadinimą taip pat jau nebesužinosime, tačiau dėl to, kad kūrinys parašytas perfrazuojant M. Gorkio frazę „Roždionyj polzatj letatj nemožet“ sutaria dauguma tyrinėtojų.

Čia pridedam išlikusį tekstą

Gulėjo prie tako
mažas Kakutis,
svajojo sau vienas,
kuo užaugusiam būti.
Ir ponas su portfeliu
tuo taku žengė:
- Nesuk sau galvos,
už tave jau nusprendė.


Galima teigti, kad šis nedidelis žodinio komponavimo fragmentas suteikia mums naujų žinių bei keliais šviežiais potėpiais praturtina Jonelio asmenybės portretą duotojo laikotarpio kontekste, lygia greta duoda supratimą, kas pagaliau yra ta pasakėčia.