Tu tiki?
Ne, tikrai.
Lietus nemoka meluoti.
Vieną naktį nusprendžia,
kad skauda per stipriai -
ima ir rauda
į plaukus
į delnus
ant lūpų
ant riešų
po padais
ir pagalvėm (miegant).
Jau girdi.
Beveik sopa kažkur
sielos kamputy
dėl jo nesibaigiančio pasakojimo
ir atradimų
(šįkart savų).
Tu tiki?
Lietus nemoka meluoti.
Net jei nematydamas
šiaip sau klausytum
griaudžiančio įrašo -
kristų miego ir šlampančių princų strėlėm
{į užantį}
ir nešiotumeis
TYČIA.
Kol išgvildentum -
svirpliais gal pavirstų.
Jie irgi nemoka meluoti,
neprašo mokėt už koncertą
ir blaško tik tol, kol nenori klausyti,
kol bijai patikėti
(nematai, bet girdi-
rodos kraustais iš proto).
Nemoka meluoti
kai tiesa
pernelyg tiesmuka
į širdį, į užantį
tyliai.
Taip ir noris užspringt
ta tyla-
paryčiais
su savim
su tavim
-lietumi-
ir
kakava.