Dabar man reikia keletos akimirkų tavęs

išverkt save
iki galo
kol nebeliks nieko
ir susigerti į žolę,
kad saulei prašvitus
išgaruočiau ...
vėliau
vėlei į žemę sugrįžčiau
tik šįsyk nebe ašarų,
o lietaus lašų pavidalu
į žolę susigerčiau
ir taip kartoti,
kol mane prisiminsi
ir po rasos lašelį
nuo drėgnos žemės surinksi
kol vėl tapsiu tuo kuo buvau
pačioje pradžioje...