rašyk.lt: Kūriniai / zero / Skausmas

Didžioji ledine vandenyno širdie,
Tavo ašaros sūrios ir karčios,
Kai laužia ledus abejinga srovė
Po beprotišku pašvaistės mirgėjimu
Griūva grumėdami aisbergai
Į slidų juodą vandenyną,
Išskeldami snieguotas kibirkštis.
Aštri dulksna miglotoje saulėje,
Ruonių kraujas nudažo sniegą,
O pasilikę žvelgs tuščiomis akimis
Buvę keleiviai ir paklydę paukščiai.

Blogas komentaras Rodyti?

2004-05-31 13:44

Vidokas

Skausmas turėtų mus pažadinti. Žmonės stengiasi slėpti savo skausmą. Bet jie klysta. Skausmą reikia nešiotis su savimi, taip kaip radiją. Jausdami skausmą, jūs jaučiate jėgą. Viskas priklauso nuo to, kaip jūs susidorojate. Skausmas yra jausmas - jūsų jausmai yra jūsų dalis. Jūsų realybės dalis. Jei jūs gėdijates jausmų, slepiate juos, jūs leidžiate visuomenei griauti jūsų realybę. Jūs turėtumete kilti ir kovoti už savo teisę jausti skausmą. Bet žmonės bijo mirties dar labiau nei skausmo. Keista, kad jie bijo mirties. Gyvenimas žeidžia žymiai labiau nei mirtis. Mirties metu skausmas baigiasi. Todėl as manau, kad ji yra draugė.

Tai yra pabaiga, gražioji draugė,
tai yra pabaiga, mano vienintele draugė, pabaiga,
išsilaisvinimas žeidžia
nors jūs niekada neisit paskui mane
juoko ir švelnaus melo pabaiga
pabaiga naktų, kai mes bandėme mirti,
tai yra pabaiga.

Jim Morrison, the Doors

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas