O balius vakarykštis vaikšto
vingiais smegenų
į vakar prasiveržti
kelio nesuranda
pavidalu baltos mišrainės
ant drebančio klozeto blizgesio
tas skrandis matęs visko
nešiotumei ilgai batus
iš jo pasiuvus
kažkokias arijas vis
žąsino balsu
vis pamirštus akordus bando
taip išsiversti norisi
lyg kojinės vilnonės
tegu visi pamato
achilo kulną suądytą.