į paukščių akis vėl įstrigs tas giedojimas iš nosies kloakų atbėgančio rudenio o praeivių mindomos šalnos pasiutusiai plos paskutiniams voratinkliams smaugiant saulę
[-]
o kiaulės sužiurs į dangų tik todėl kad apverstos
[-]
vyrai ir moterys pramišai sugulę padarys purvyną po truputį irdami grįš namo be mantos
[-]
taip ateina pavasariai