Nugaros

Vidurdienio saulė pasiutusiai
Plakėsi prie veido.
Per pečius ir nugaras yrėsi
Savo spinduliais.
Degino balkšvą odą,
Kol pagaliau apsistojo
Ties išlenktu liemeniu.
Išsirietė ir spinduliai.
Ištikimi, bet varginantys
Prisilietimai - nuo jų
Dar labiau drėko delnai.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Tada saulė rymojo.
Vis ten pat, ties nugarų
Išlenkimais.
Stebėjau, kaip ji leidosi
Jo akyse ir glostė svetimą.
Jutau, kaip rankos
Pamažėl prarado lankstumą.
Turbūt jos lūžinėjo
Ir braižė jo nugarą,
Nes akyse atsispindėjo
Keista kančia.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Po jo mirties mačiau
Randus ties jo nugaros
Išlenkimu.
Mano oda buvo
Nudeginta saulės.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Guliu pievoje.
Saulė žaidžia su mano
Nugara.
Tik rankos jau nebe tos.
Jos stiebiasi ir žaliuoja
Į dangų, lūžta su kiekvienu
Jo prisilietimu.
Norisi virsti į kurį nors
Šoną, tik nesigauna.
          Saulė išdavikė…