vaizdas pro autobuso langą

šiandien pakvaišę dangūs nuo ryto
tolimoj erdvėj bedugnėse snaudžia
nuo negandų žemės imunitetas įgytas
per miesto ošimą leidžiantis saulei

prinokusios gėlės nuogumą rodo
lyg būtų sutvertos aklojo dievo
subrendusios svajos nežiūri sodo
palieka daržus beminčių lietui

o žvaigždės gaudžia lyg būtų nesavos
vektoriais palei mirusių rojų
pamiršusios pamokas savojo stabo
šūkauja kaip bedantis artojas