Kaip prasideda pasakos

Skirta Benui ir Gailei

Viens du trys... Viens du trys... Viens du trys... Pakvimpa baltos staltiesės. Suknelė plasteli, klostėse vėją klaidindama. Džiaugsmas baltom gėlėm pražydęs. Pasaulis virsta muzikos akordu...
Jie susikimba rankomis


Viens

Tarp medinių lentynų blyksteli linksmos akys. Žingsnių aidas klaidžioja viršeliais. Jis pirštų galiukais braukia knygų nugarėles, neatitraukdamas įdėmaus žvilgsnio.
John Bunyan „Piligrims‘ Progress“, St. Ignatius of Loyola „The Spiritual Exercises“, Brother Lawrence „The Practise of the Presence of God“...
Ne ta, ne ta, ne ta... Žvilgsnis lekia tolyn ieškodamas tos vienintelės. Tos, kurios čia atėjo. Tos, kurios jam reikia. Knygų kontūrai išnyksta lentynose. Tolyn tolyn tolyn. Knygynas prisipildo neištartų pavadinimų šnabždesio. Vis daugiau daugiau... Nugarėlėmis slysta pirštų galiukai.
Tarp lentynų blyksteli linksmos akys, perverdamos orą, knygas, žmones. Įsminga į jo nugarą. Pirštai sustoja. Pavadinimuose klaidžiojantis žvilgsnis užsimiršta.
Radau
Už lentynos pasigirsta tylutėliai žingsniai. Ji eina ramiai ir paprastai, kaip temoka žmonės, savyje nešantys negimusią mintį, neužrašytą pasaką.
Girgžteli medinė grindų lenta. Net neatsisukdamas, jis jau žino.
Radau

Du

Ant šaligatvio egiptietiškai krypuodamas galva vaikšto pilkas, miestietiškai apkūnus balandis. Kapteli gelsvą klevo lapą ir tapsena toliau. Po truputį temsta. Pilki debesys aptraukia vakarą ir šešėliai ima lįsti vidun, slėpdamiesi nuo šalčio.
Jis vis dar nenuleidžia akių. O ji tik valiūkiškai šypso ir nė nemano pasiduoti.
-No way are you going to beat me. Just give up.
-You wish...
Juoką pakeičia keista tyla. Lentynų kampučiuose girdėti knygų kuždesiai. Ji seka deginančias kibirkštėles jo akyse. Nusmelkia šiurpuliukai. Mažytė baimė ima kelti savo garbanotą galvą ir po truputį užvaldo ją visą. Jis vis dar nenuleidžia akių. Žvilgsniai susikimba ir lieka įkalinti akyse. Knygynas, kiekviena kertelė prisipildo keisto nerimo ir laukimo.

Klekt... Ji uždaro savo kambario duris. Pro langą blankiai šviečia gatvės žibintas. Ji sklendžia iki lovos ir tyliai atsisėdusi atsidūsta it besislepiantis vaikas. Už lango trankiai praūžia automobilis. Ji negirdi. Vis dar jaučia bučinį ant lūpų... Vis dar skamba žodžiai ausyse
I love you


Trys

Sustingsta akimirka. Ledokšniais strykčioja auksiniai saulės atšvaitai. Grožis tyliai snaudžia užšalusiuos kriokliuos. Pasaulis sutoja. Mirksnis tampa amžinybe ir išsilieja varveklių šešėliuose.
Jie stovi susikibę už rankų.
-Varlyte, - sušnabžda jis, - will you...
Susikibusias pirštais ima lekioti kibirkštėlės.
Will you
Jį užplūsta šiluma. Ją junta net kojų pirštų galiukais. Ant ledokšnių suklūsta saulės atspindžiai. Ta, kurios ieškojo. Ta, kurios jam reikia. Čia.
Radau

will you marry me?



Viens du trys... viens du trys... Diena ir naktis susilieja žieduose – tamsa ir šviesa. Jausmai sustoja į gretą ir stebi, ištirpdami gėlių baltume. Veidai paskęsta šurmuly. Ji žengia... tarp knygų lentynų, tarp užšalusių krioklių. Ramiai ir paprastai. Savyje nešdama negimusią mintį, nesukurtą pasaką.
Viens du trys. Viens du trys. Pasigirsta valso taktai ir jie susikimba rankomis. Pasaulis paklysta besisukančios baltos suknelės klostėse.
Jie šoka, virsdami viena mintimi, viena pasaka.
Pasaka, kuri dar tik prasideda.