Vasaros tamsa per Šventą Joną

guliu po vasaros
skylėta kepure
paskendęs laumės
piene baltame
iš lėto
sąnarius apglėbia
vėsuma
svaigina protą
pievų giluma
iš mano delno
buria paukštis
o aš jo giesmę
užrašau ore
ore kurį sutraukiu
į krūtinę
ir darosi man lengva
jaust nekasdienybę
kai šnibžda vėju
miško monai
vasaros tamsoj
per šventą Joną