rudeniui **

spalio dienos miglotos iš lėto
per arti kad galėtum pasiekti
nepasirenka nemigai vietos
kai naktis susiraičius palėpėj
per arti kad galėtum prabusti
per rudens vestuves su vienatve
ir aplenkus migruojančią spūstį
apkabinti vėluojančią gatvę
taip lėtai kaip tik moterys moka
kurtizanės namų giesmininkės
per paslydusį vakaro šokį
išsivesti nuklydusią mintį
į laukus autostrados pavėsy
kur šešėliai be adreso skuba
o tranzuojančios dienos iš lėto
pabučiuoja keleivį į lūpas