Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kartais tai nutinka vakarais. Pavyzdžiui, stovi sau prie koncertų salės, dangus kaip visada vakarais nepakartojamas, aplinkui saujelė žmonių, dvelkianti kvepalais ir snobiškumu. Tu jų nepažįsti, taigi nesi įpareigotas niekam daugiau, kaip mandagiai šypsenai. Niekas tavęs neblaško. Gali sau vienas skendėti lūkestyje. Uniformuotas vyras tarpduryje paima iš tavo rankų bilietą, sužaloja jį ir gražina. Kaskart pagalvoji, kad tai bereikalingas medienos švaistymas. Tačiau geresnės išeities nesumąstęs sėdi į savo vietą salėje. Čia šviesą pakeičia muzika. Kurį laiką užsimerkęs gyveni  kito žmogaus emocijomis... Jei jas užčiuopi. Bet šįvakar tai tau pavyksta. Ypatingai ryškiai.
... Nutirpusomis kojomis išlinguoji iš salės, markstaisi nuo šviesos, tarsi apdujęs pasiimi savo paltą ir neri iš tos šnekučiavimų jūros laukan. Pasuki į nedidelę gatvelę, iškart, už pastato, iš kurio išėjai, kampo. Beveik tylu čia, tik tavo žingsniai kvadratinėmis šaligatvio plytelėmis skleidžia garsą, neįtikėtinai skurdų, palyginus su tuo, ką ką tik girdėjai. Beveik tamsu, tik pro žibintų oranžinius stiklus juostelėmis krenta šviesa. Jautiesi keistai. Ir kai pro šalį traukiantis girtas Bez Opredelionovo Mesta Žitilstva‘AS apdovanoja tave girta šypsena, supranti, kad jis klysta. Kad jis šypsosi ne tau (ir- daug blogiau- ne tu į jį žiūri), ne tave apšviečia šilta žibintų šviesa, ne tavo kokjos mina šaligatvio plyteles.
Tada supranti – Jis vėl čia. Nerealybės pojūtis. Kaip užsuktas eini toliau gatvele ir tuo pat metu nedrįsti pajudėti. Sustojimas dabar būtų sudėtingesnis judesys, nei ėjimas toliau. Atsargiai apsičiupinėji ir supranti, kad esi atskirtas nuo savęs. Paslankaus oro masės, aptrauktos plonyčiu balsvu sluoksniu. Eini juo ir jauti, kad kiekviena akimirką gali nukristi. Įsmukti atgal į save. Atgauti savo žvilgsnį ir savo batus.
Norėtum! Ne taip lengva. Nuo tavęs nepriklauso. Nors ir sunku judėti nelyg ekvilibristui be galimybės nušokti nuo lentos, ir tu nežinai, kada bus leista nukristi. Nors ir nemalonu jaustis taip, tarsi sėdėtum už gydytojo durų ir lauktum diagnozės nežinomos ligos, kurios pavadinimas užrašytas lapelyje. Laikai jį rankose ir matai – perskaityti pavadinimą sunku, dar sunkiau jį ištarti. Tarsi maustų kažkurią kūno vietą, o tu nežinotumei, kurią. Nerimo ir pavojaus nuojauta.
O tuo pačiu jauti malonumą. Supiesi ant tos plonytės oro pagalvės, nesvarumo būsena, kiek kartų jos siekei per savo gyvenimą, lipai ant lentų, virvėmis pririštų po medžių šakomis, skriejai sukaustytas metalinėse konstrukcijose, apsuptas spiegiančių atrakcionų parko lankytojų... Atrakcija. Žiūrėti į pasaulį ne savo akimis. Prarasti taisyklingą kaukę, kurią esi pratęs nešioti. Kurią nori numesti, kad galėtum laisvai ir nevaržomai judėti. Kurią numetęs įgauni galimybę juoktis.
Tai iš kur tas nerimas ir ta pavojaus nuojauta? Kas čia bijo? Uuu, kas tavyje bijo ir nerimauja, ir neduoda suptis, džiaugtis atrakcionais, juoktis, šokinėti nesavais batais ir nebijoti prasideginti šviesa, kuri ne ant taves krinta? Kas nenori, kad keliautum po svetimus pasaulius?
Aš. Jeigu nori, galiu įlipti į kabutes, kad lengviau mane atpažintum. „Aš“. Na, jau matei mane ne kartą įvairiose knygose ir paprastuose psichologijos žurnaluose, net lėkštuose meilės romanuose. Pats mane sukūrei ir surankiojai. Kiekviena tokia tavo kelionė yra pavojinga man. Aš esu tai, ką vadini savo asmenybe. Pasididžiuodamas. Aš esu tavo stabilumas, tavo požiūrio taškas. Ir staiga tu nuo manęs pabėgi, taško nebelieka. Palieki mane už oro sluoksnio. Aš tau to neleisiu. Ilgai taip neišbūsi. Grįši greit. Po akimirkos, minutės, daugų daugiausia – valandos. Ir viskas bus gerai, viskas bus kaip visada. Sūpuoklės rūdys ir suksis nuo vėjo, o tu žiūrėsi rimtai, rimtai. Čia juk tavo batai. Vieninteliai. Basomis juk nežengtum nė žingsnio.
- - - - -
Grįžai? Sakiau, kad grįši. Sakiau. Ką čia turi? Parodyk. Parodyk, sakiau!
Virvę? Ir lentą?
2006-10-09 21:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-11-26 17:57
abcdefgh
pasigedau veiksmo. monologas ir tiek.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-13 18:05
Fatal Error
Norejau susipazinti su "kitu" nearelybes pojucio ispudziu. Simtomai panasus.
Na bet pabaiga tai nei i meta, nei i tvora. O pradzia uzkabino.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-13 11:45
Klajoju
siap ožys gerai pasakė...(sumekeno?)...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-12 17:58
Vai
Vai
Visai lengvas stilius. Tikrai. Galėtum jį panaudoti įdomiai fabulai. Nes monologui reikia kitko..:) Sėkmės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-11 16:29
pieva yra Jeržio
Bandai užmegzti pokalbį su skaitytoju? Tai, kad monologai jo nedomina. Įdėk mintis į siužetą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-10 15:10
Ožys
Įpusėjus jau šiek tiek pabosta skaityti. O pabaiga- visai kažkokia pseudofilosofiška. Pradžia graži.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą