***
Nesimatėme,
nesikalbėjom,
nejučia prasilenkėm laike.
Vienas kito laukėm
Ir tikėjom,
Kad gal būt nubus
Tokia diena
Kai išėję paryčiui
Į darbą,
Susitiksime netyčia,
Kaip kadais.
Ir atrodys, kad
Nebuvo metų
Išnešiotų
Svieto pakraščiais.
Ir kad niekas niekur
Nepradingo.
Du pažįstami
lyg pašaknų
Susitinka, kaip
Kadais į darbą,
Kelyje ties tuo
Pačiu klevu...
Na, o jei toks rytmetis
Aplenks,
Ką gi, žmogui
Būna ir blogiau...
Vėl meluosiu,
sau - neįdomu
Kad gerai,
Jog nieko nežinau.
Savo širdžiai
Pasakysiu - NE,
Kai sukrūpčios
gatvėj nerami.
Tik nenuorama viltis
Krebždės
Ir primins man,
kaip nesu teisi.
Ji neleis
Pajausti lengvasties
Su širdim
Velnioniška tuščia
Gal dar susitiksime,
Išties,
Ir pasikalbėsim
Kaip tada...