akimirka lll

kariai

drėgnose rankose gniaužiantys
sulinkusias špagas
vėjų draikomais apdarais
mina liūties paplautus žvyrkelius
pakeliui tik miškai
laukymėse
kur ne kur
vienišos trobos

drindrin į duris
dzindzinkt į langą

vyriškai paprasti pasisveikinimai
ir jie jau viduj
palikę prieangy batus
vilgo medvilnės skiautes
dubeny su pienu
vėsina kaktas
ir godžiai laižo pavienius lašus
ant grindų patiesto kailio
guldo savo tvirtus kūnus
užmiega nenusirengę
dvidešimt dvyliktos
pabunda neprisimindami savų sapnų
tylūs glaudžia puodukus prie lūpų
mėgaujasi garuojančiu gėralu
merkia aky atsispindinčią ugnį
lenkias šeimininkei
ir bado neskustais skruostais
josios ranką

dvidešimt dvyliktos
dulkėtomis rankomis braukia prakaitą
mina sausros išdegintom pievom

namo