Agitacija

„Vat“ pats tas šiandien agituot, kad ir už sveiką gyvenimo būdą, kad ir pavėluota reakcija į sveikatingumo dieną. Bet ką padarysi, jei esu lėtapėdė-kol susigriebiu ką nors daryti, žiū ir laikas negrįžtamai praėjęs.
  Ir pavasaris nenoriai spurda, nesiskleidžia, ir nuotaika „krieninė“, ir darbe visi užkniso taip, jog ne tik pas aiškiaregius eiti norisi, bet ir visai užsimerk ir nematyti nieko. Ir taip surūgau, taip surūgau, jog net pasakos pasukom pavirto, tiesa- teise apgaudinėt, o ką tik meilę žadėję, priešais negailestingais. Vat. Manau iki šios vietos  buvo aišku visiems. Toliau norėčiau išsamaus ekstrasensų paaiškinimų- štai guliu aš lovoje ir guodžiuosi, o mane supa kažkas, supa nuo patalo pakėlęs, ramina. Padėkojau, aprimau, kiek nedaug žmogui tereikia, pamaniau. Ir nebuvau aš gėrus! Nereikia čia lia-lia.  Bet kad nesvarumo būsenoje, tai faktas. Pasirodo tik panorėk ir jokių problemų- atsiranda, kas tave guodžia (aišku guodėjų prigimtis neaiški, bet ar tai svarbu?). Toliau dar gražiau- guliu aš lovoje, šalia draugelis. O čia gražuolis kaži koks, „po kostiumu“, „po šlipsu“  tiesia man obuolį, o aš purtau galvą: „nenoriu“- sakau. Nenori tai nenori, kaip pasirodė, taip ir ištirpo. Žiūriu draugelis mano tirta: „kas čia buvo? “- klausia. Hm-m -ne viena aš mačiau. Žinau, žinau-aš tai šizofrenikė,  o jis? „Beje- sako draugelis- juk už šimtą metrų kapinės, gal girdėjai bene laidotuvės neseniai buvo- juk tu ne Palmira, kad nebijotum ties kapinėm gyventi, gal kraustykis- sako- kur kitur, „bū“ daugiau neateisiu. Tegul „nelabasis“ su tavim labinasi, jei tu velniui dūšią užstatei“. „Tadu“ aš tiesių taikymų pas masažuotoją- ekstrasensą- bioenergetiką ir dar visokių galų meistrą. Tas kažin kokias triūbas į ausis įstatęs, žvakutes degina, bene velnią iš manęs veja. O jis ko gero nė pro kur, dar gyliau lenda. „Škic, sakau, škic“. Gal organizmo valymo programa padės? Sapnavau, pas „kitaicus“ buvau, tai tie taip į draugus piršosi, taip lakstė, patarnavo, viską, kas geriausia ant stalo krovė, o parduotuvės jų –sapnavau- tuščios, „boružės“ miesto gatvėmis kursuoja. Vaje, vaje pamaniau, taigi ir mes prieš „desėtką“ metų taip gyvenome. Ir tokios artimos sielos man jie pasirodė, tokios artimos, jog ėmiau ir susigundžiau visa „Tianshi“ programa: dviguba celiuliozė, prieš celiulitinė, atsiprašau priešlipidinė arbata (tik taip ir nesupratau, kas tie lipidai ir ar daugėja jų, ar mažėja nuo tos arbatos), vekanai, kordicepsai, cinkas, kalis, kalcis- tik štai nuo ko pradėt ir ką gydyt? Hmm-m dviguba celiuliozė gerai, bet išgerk tų man trys litrus skysčių per dieną! Taigi nespėsiu į tualetą lakstyt, kiečiau nei alus. Gal geriau alaus ir eina švilpt tie „kiniečiai“, t. y kinai. Bet ne- su alum velnio neišvarysi, jis organizmo nuo visokio plauko parazitų nevalo, imuniteto neatstato. O štai visokių galų pagalbininkas pasirodo tai kordicepsas! O įsivaizduojate, kas tai per parazitas? Ė-ė-ė... Nė velnio jus neįsivaizduojate. Sako nuo ko susirgai, tuo ir gydytis reikia, o parazitus, tik parazitai išvyt gali- aš taip manau. Ir gyvius tik gyviai – t. y. augalai ar gyvūnai  išgydyti gali, o ne kažin kokia ten chemija. O čia pasirodo parazitų parazitas- įsivaizduokite jis gyvuoja žemėje du metus apvalkale lindėdamas, (neskubėkit, pasakysiu ir iš kur tas apvalkalas) maitindamasis tuo, kas buvo viduje, jaučia ir badą, ir alkį, ir deguonies trūkumą, bet išgyvena! Paskui pradeda kutentis plaukeliais ir išsikutena į žemės paviršių, auga, kaip augalas, lapelius leidžia, poras, kurios „opt“ ir nušoka ant vikšro lėliukės! Štai jums ir augalas! Įsisiurbia į ją, išgraužia visą iš vidaus ir laimingas įsirausia į žemę dviem metams žiemoti, kad paskui galėtų augalu apsimesti! Štai tokiu tik parazitu gali parazitus gaudyti- jis labai geras pagalbininkas! Ir draugas. Neskubėkit analizuoti! Negalvokite, jog aš jums visas paslaptis išduosiu, aš vis dar eksperimentuoju, dar vis ieškau draugystės saitų ir nežinau, kas geriau ar velniui dūšią užstatyt, ar kinams. Bet sako, jog jie apsukrus- kadaise žvirblius iššaudė, o dabar visame pasaulyje pasekėjų turi ir dar kokių- štai Žirinovskis sakė, ne tik žvirblius, o visą jų priedermę (t. y. paukščių, ne kinų- kinai besisterilizuodami patys save išnaikins) iššaudyti reikia, jog paukščių gripo nepaskleistų. Taip kad apie kinus arba gerai, arba nieko, apie mane irgi- juk nežinote su kuo reikalą turite, o gal aš jus taip užbursiu, jog nė močiutės užkalbėjimai nepadės.
  Dabar arčiau reikalo, užsiplepėjau čia su jumis- tai ką man daryti patarkite? Žinokite,  numirėliai daugiau pasirodę nebuvo, depresuoti nėra kada – laiko neužtenka, Kinijoje jau bent sapne buvau ir dar būsiu-juk, ką susapnuoju, tas ir įvyksta. (Patikslinu-nusipirkau  knygų mugėje per išpardavimą  meilės sapnininką, nė velnio neįkertu apie kieno ten meilę šnekama, bet kad sapnai pildosi tikrai žinau). Manau, kad ir jums, kad ką nors suprastumėte, belieka kartu ruoštis į Kiniją, t. y. jau šiandien pasirašyti Tianshi produkcijos platinimo sutartį ir būtinai su manimi, nes tik aš sugebėsiu būti jūsų dvasios vadovas ir vedlys į gražesnį rytojų. Nejaugi netikite? Taigi šiandien ne balandžio pirmoji!