Ne auksą – auksinį rudenį
Ant savo skraistės nešu,
Lapai sodrių kaštonų
Ir ilgakojų beržų
Šnara po mano kojomis,
Braido jais medžiai ir aš.
Myliu auksinį rudenį
Net rudenines miglas,
Kuriose slepiasi pasaka,
Eglių viršūnių strypai
Styro tarytum ašakos
Ten kur praskydę rūkai.
Didžiulis saulės ovalas
Drumstas lyg kūdroj vanduo
Dar ne vėlu, dar nešąla
Dar tik ankstyvas ruduo.