Tinkle žuvies nėra

Nugėrus ryto rasą,
Nuo gyslotų pienės rankų,
Basom kojom,
Tatuiruoji žemės nugarą.
Tinkle žuvies nėra,
Tiktai nublukę paukščiai
Sudilusiais snapais, žvilgsniu
Gaivina tavo mirusią sąžinę.

Laivai per audrą jūroj nebraido,
Burių parašiutai seniai
Atgulė kandžių vaikus augint.
Tinkle žuvies nėra,
Tiktai šlubas šešėlis,
Bando prievarta apsiverkt,
Žiūrėdamas į skylę danguj,
Kur kažkada švietė saulė.

Medinės žvaigždės jonvabaliais nespindi.
Lipi ant nesudužusios stiklinės šukių,
Tikiesi kraują pamatyt,
Bet laša tik sūrus vanduo.
Tinkle žuvies nėra,
Tiktai nutilę sienų tarpai,
Mėsingas burnas samanom užsikimšę,
Skaičiuoja uogas,
Kurios prisirps vasarą.