Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







1978 m. liepos 5d.

Arūnė sėdėjo baltoje išblizgintoje Volgoje ir klausėsi priešais esančio vyriškio pasakojimo. Lauke buvo tamsu, skambėjo muzika, mirgėjo pavieniai šviesos srautai, sklindantys iš kiemo.
Šiandien ji pirmoji pamergė Marijos vestuvėse. Priešais sėdi jai paskirtas pabrolys. Artūras. Jaunas, gražus, apsirūpinęs vyriausias didelės gamyklos buhalteris. Įdomus, nenuobodus pašnekovas, mokantis laiku parodyti dėmesį vyriškis. Idealus vyras. Tiesiog tobulas.
Svečiai iškart pastebėjo neįprastą Artūro dėmesį partnerei. Nors vyriškis buvo mandagus su visomis merginomis ir puikiai pastebėjo tai, ką jos norėjo pabrėžti, bet Arūnė buvo dėmesio centre. Artūras rodė dėmesį labai subtiliai, neįkyrėdamas, pastebėdamas įvairias smulkmenas. Marijos sutuoktinis tiksliai parinko partnerį.
Tepraėjo pusvalandis nuo to momento, kai jaunuoliai susitiko, bet Arūnė žinojo apie partnerį viską. Bet ne todėl, kad šis be paliovos plepėtų. Pokalbį palaikė abu. Bet Artūras buvo atviras ir nebijojo klausinėti asmeniškų dalykų. Jaunuoliai bendravo laisvai ir nesivaržydami tarsi seni draugai. Vakare, kai visi linksminosi, paspruko ir įsitaisė jaunavedžių automobilyje.
Viduje buvo ramu ir abu ilgai tylėjo mėgaudamiesi vaizdu kieme.
– Ištaigingos vestuvės, – pastebėjo Artūras. – Bet Mindaugas visada mėgo prabangą ir ištaigingus baliukus. Jo aštuonioliktam gimtadieniui tėvai parūpino pirtį, universiteto baigimo proga – šią baltą Volgą. Dabar – didelės prabangios vestuvės. Iš pradžių nesupratau jo, bet dabar matau, kad ir Marija norėjo šio spektaklio. Toks tokį sutiko.
– Tas tiesa, – sutiko Arūnė. – Vasarą Marija sugalvojo ištapetuoti kambarį, nors ketino jame gyventi tik iki gruodžio mėnesio. Laimei vestuvės buvo nukeltos. Bent pasidžiaugė savo darbu.
– Judvi su Marija – geriausios draugės? – užklausė vyriškis.
– Ne visai. Kartu mokėmės mokykloje, kartu gyvenom universitete ir buvom gretimose grupėse. Bet nelaikiau jos labai artima drauge. Kartais man atrodo, kad esam kartu, nes mums tai naudinga.
– Kuo? –  nusistebėjo vyriškis.
– Ji turi daug daiktų, pinigų ir pažinčių. Bet likimas pagailėjo grožio. Aš neturiu nieko, bet baliukuose vyrai pirma bando susipažinti su manimi. Jeigu Marija būna viena, niekas jos ir nepastebi. Tad visur einam kartu. Ji pasirūpina apranga, aš – vyrais.
– Turi daug gerbėjų?...
– Ne. Su vyrais man nesiseka. Susipažįstu greitai. Negaliu sakyti, kad niekam nepatinku. Atvirkščiai. Patinku ne vienam. Bet po to pradedam bendrauti ir viskas žlunga.
Arūnė kažkodėl buvo labai atvira. Kitaip nei visada, ji elgėsi natūraliai, paprastai, kalbėjo laisvai ir drąsiai. Tai būdavo labai retai.
– Kalbant su tavimi nepanašu, kad taip būtų, – nusistebėjo Artūras. – Esi puiki mergina ir... Su tavim įdomu, era pabūti. Mažai tokių merginų, su kuriomis būtų galima normaliai pakalbėti.
– Tokių kaip aš daug, tiesio jų nesutikai.
– Gal..., – sutiko partneris. – Bet su tavim tikrai gera. Prisipažinsiu, nesitikėjau, kad Marija išrinks man į partneres tokią protiną merginą kaip tu.
Arūnė nuraudo. Bet tuo pačiu pagalvojo, kad prieš vestuves tikėjosi to paties. Mindaugas, kaip ir Marija, buvo iš išrinktųjų sluoksnio. Toks pats tuščiagalvis ir išlepintas kaip jo žmona. Mergina tikrai nesitikėjo, kad gaus į porą tokį šaunų vaikiną. Net abejojo, ar verta dalyvauti vestuvėse kaip pamergei.
– Tai štai kur jūs! –  į automobilį įvirto Marija ir įsitaisė  ant vairuotojo sėdynės. – Tai ką veikiat?
– Šnekamės, – ramiai atsakė Artūras. – Turi nuostabią draugę. Kaip tau – dar ir per gerą.
– Žinau, – šyptelėjo Marija.
Į automobilį įvirto ir Mindaugas.
– Ką aš matau! – sušuko. – Tai gal miegot čia susiruošėt?
– Man tinka ir čia, – apsižvalgė Arūnė. – O ką?
– Man irgi, – prisijungė ir Artūras.
– Tu greitas brolau, – apgirtęs vebleno Mindaugas. – Bet...
– Mes jau einam miegoti, – pasiyrė Marija ir mirktelėjo draugei. – Būk protingesnė, nei aš.
Marija išsitempė savo sutuoktinį. Arūnė stebėjo, kaip jie dingo verandos tamsoje.
– Kodėl man atrodo žinau, ką norėjo pasakyt Marija, – truputį pyktelėjo Artūras.
– Nekreipk dėmesio, – Arūnė prisiglaudė prie partnerio ir nusimetus basutes, užsikėlė kojas ant sėdynės. – Tiesiog yra dalykų, apie kuriuos ji mėgsta kalbėti garsiai ir apsimeta, kad kiti nieko nesupranta.
– Man ji nepatinka, – surūgo partneris, bet kažką sugalvojęs tuojau pat atlėgo.
– Suprantu, – jau snūduriavo Arūnė.
– Bet negalima negerbti jos užtai, kad užtaisė Mindaugui ragus.
– Tikrai? – pati nesuprato, kodėl taip paklausė Arūnė ir užsnūdo.
– Ne visos moterys pasileidę, – šyptelėjo Artūras ir užsnūdo.



Arūnės dienoraštis (1978 m.)
Liepos 1 d. apie pirma valanda dienos, tėvų namai
Labiausiai šiame pasaulyje nekenčiu vieno kvailo ir užsispyrusio padaro – Arvydo.
Vakar eilinį kartą išklausiau moralą apie mūsų santykius. Mes negalim būti kartu, mes tesam draugai, tarp mūsų per didelis amžiaus skirtumas... Galiausiai jis pareiškė, kad nevažiuotų su manim, nes negali palikti darbo Kaune. Negali palikti darbo! Kvailiau negalima sugalvoti.
Nežinau, kaip reiks gyventi toliau, bet nenoriu daugiau kankintis. Pasakiau, kad neieškotų manęs. Tegul gyvena kaip sau nori. Kam man reikia tokio kaip jis. Seno, negražaus, neturinčio savo buto ir įsikibusio tą kvailą darbą? Gyvensiu dėl savęs. Juk jau turiu darbą, kur gyventi ir būsiu netoli tėvų. Ko man daugiau reikia? Manau nieko.
Tikrai nereikia tokio vyro, kaip Arvydas!

apie 5 valanda vakare, pakeliui į Marijos namus
Liepos 5 dieną Marijos vestuvės. Važiuoju padėti ruoštis. Juk mes visgi draugės. Turim viena kitai pagelbėti. Be to. Prižadėjau būti pirmąja pamerge. Pirma iš devynių. Laimė, Emilija pavasarį ištekėjo ir bus tarp paprastų svečių. Viena blogybe mažiau. Belieka kažkaip iškęsti Mindaugo draugą pašonėje. Pažiūrėjus į šį lepūnėlį baisu daros. Koks tas jo draugas? Dar vienas pliuškis iš ponų rajono?

apie 11 valanda vakaro
Negaliu užmigti. Nors jau tuoj vidurnaktis.
Galvoju apie Arvydą
Myliu tą kvailą padarą.
Kaip reiks gyventi be jo?


Liepos 31 diena
Esu pas Artūro tėvus. Kokie jie nuostabūs žmonės. Paprasti, kuklūs, labai geri. Ypač mama. Ji tokia čiauškutė ir tokia rūpestinga.
Ką tik atsibudau. Artūro nėra, turbūt su mama išvažiavo į sodą. Kokia ji protinga moteris. Paguldė mus į vieną lovą. Mane net juokas ima prisiminus, kaip sureagavo, kai pasakėm apie vestuves.
„Tai kam aš abu kambarius ruošiau? “ – pyktelėjo ji.
Pirmą kartą matau, kad motina taip ramiai guldytų savo nevedusį sūnų ir jo draugę į vieną lovą. Net man keista.
Truputį užpykau ant Artūro, kad šis nesugebėjo apkabint manęs. Taip ir miegojom kas sau. Aš suprantu, kad mūsų vestuvės skubotos, pažįstam vienas kitą labai trumpai, bet... Net nepabučiavo. Niekšelis. Na nieko. Aš dar jam atsikeršysiu...
Laukiu nesulaukiu lapkričio 8 – osios. Tapsiu tikra Artūro žmona. Jis jau susitarė išeit iš darbo ir važiuos su manimi. Jis nesiskundžia, kad teks išmainyti Kauną į Plungę. Atvirkščiai. Kreipėsi dėl darbo ten. Tikras vyras.
Esu tokia laiminga. Jau maniau, kad esu nevykėlė ir traukiu tik tokius tipelius, kaip Arvydas. Klydau. Yra geresnių vyrų ir vienas iš jų taps mano... Būsim kartu. Ech. Greičiau ateitų ta diena.
2006-10-04 16:13
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-06 19:55
Vai
Vai
Uch, kiek daug klišių. Na, yra gal to entuziazmo, bet kas iš to?

Silpna literatūra. Ieškotum kažko naujo, ar bent jau tas stereotipines situacijas kažkaip naujai pateiktum.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-06 17:28
pieva yra Jeržio
Jei tokia literatūra skirta moterims, tuomet aš nenoriu būti moterimi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-04 21:31
Illiana
Nekas. Bet tu čia nekalta. Man tiesiog nepatinka toks stilius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-04 16:50
Jube
Kažkoks nedoras tekstas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą