Inconsolable LongingPakrikštijo jį Rudeniu, neva, senelio garbei, o už lango lapai, lyg obuoliai nokstantys, krito ir glostė mano ūkanotose akyse nugrimzdusių katedrų langų stiklus, vis nespėdami nubučiuoti išbalusių ir sulysusių jų skruostų, laike išblukusiais skaistalais rausvintų. Krito ir krito, ir krito, nelyg atominės bombos, sielon, subraižyton ilgesių. Ant pūvančios žemės, su purvais ir šiukšklėmis ir vardan nušienausiamų pienių maišės.
O tada aš imdavau verkti, kapsėdavau, įkvėpimo pagauta, ir merkdavaus. Lyg formaline užkonservuodavau savo mintis ir tvarkingai sustačiusi stiklainius ant lentynos palikdavau juos dulkėti iki ras ir išdaužys visus iki vieno, ieškodami degtinės ar cianido, jie-nusivylę.
Ir balose atsispindėdavo drėgni benamių kačių snukeliai, sulipusiu, purvais apskretusiu kailiu, traukiančiu ir rakinančiu drėgmę po išopėjusia oda. Jie irgi tvindavo, apraudodami niekuomet nematytas dykumas, kur, sako, visuomet karšta.
Bet mes visi paslapčiom norėjom tvano, ir melsdavomės, jog nebeatsirastų Nojus, jauno narkomano būvyje ir nepasišautų mūsų gelbėti injekcijomis į veną po dvigubą dozę, vardan atsargumo ir arijiškų idiotų visuomenės sukūrimo.
Paskui ateidavo mama ir liepdavo susirinkti nuo grindinio teptukus, dažus ir nuplaukusių kanalizacijomis gyvenimų popierių. Ir sakydavo: “Akvarelės negalima sūriu vandeniu skiesti, kvaišele“. O druska juk susirinkdavo kraštuose, įrėmindama egzitenciją sūrumu ir nusėsdama ant lūpų. Laižydavaus ir kandžiodavau jas, bedžiūdama ir stengdamasi iššukuoti kates iš laiką vejančių garbanų. Susipindavau kasas, persirišdavau šventiniais kaspinais ir parimdavau prie lango, kaip mano močiutė žilgalvėlė, senelio iš karo vis nesulaukdama. Žvalgydavaus nerimdama, kol Rudenį iš darželio parves, nuo drėgmės išpurtusį kaip paskenduolį. Vešim tarp prasilenkiančių traukinių perkrikštyti.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2006-10-04 00:06
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-05 19:28
idėja su keliomimis vykusiomis sentencijomis. visai neblogai :) 3
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-05 10:06
pirmas sakinys pernelyg ištęstas. sunkiai suprast; lapai-obuoliai nubučiuoja katedrų langų stiklus?
karšta dykuma - lyg rojus, kai kasdien lietaus dargana :) 3-. |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |