Atleiskit, vienatvės...

Nuo spalio svorio
Linksta uosio šakos

Po jom seniausiai verkia
Mažų mergaičių būrys
Gėlėtom suknelėm

Ritmingai ploju delnais
Su visom pievų gėlėm

Verkiu ir dainuoju

Lašiukais bėga
Gerias į žemę
Susikondensavus
Virš mūsų galvų
Vienatvė

Bet aš vistiek verkiu su jom

Verkiu ir dainuoju

Ir nematau kaip jos
Gležnais piršteliais rodo

Rodo ir juokias
Kad pamirštasis mano audinys
Seniai išblukęs

Atleiskite už neregėjimą